Kartais rizika pasiteisina, jei draudikai ir teisėsaugininkai nesurenka pakankamai įkalčių.
Tačiau sunkmečio spaudžiami žmonės ryžtasi ne tik sudaužyti apdraustą mašiną, bet kartais - ir padegti savo namus. O inscenizuotos vagystės jau tampa kasdienybe.
Netikrų avarijų - apstu
„Standartinė situacija. Naktis, brangus automobilis“, - taip apie gegužės mėnesį vieno kliento neva patirtą avariją Vilniaus rajone atsiliepė bendrovės „PZU Lietuva“ žalų departamento direktorius Ričardas Morkvėnas.
Įtarimų draudikams dėl septintosios serijos BMW automobilio kilo iš karto, kai buvo pranešta, kad palyginti neintensyvaus eismo kelyje jis susidūrė su sena „Audi“.
Pradėjus domėtis BMW istorija paaiškėjo, kad jis iš Amerikos atgabentas dar praėjusiais metais, savininkas jo niekaip nesugebėjo parduoti.
„Lieka paprasčiausia išeitis - apdrausti ir tikėtis gauti 40 tūkstančių litų“, - sakė R.Morkvėnas. Draudikai nustatė, kad automobiliai susidūrė tyčia. Tai įrodė ir avarijos vietos tyrimas.
„Lietuvos draudimas“ ir policininkai neseniai nustatė dar vieną atvejį, kai tyčia buvo sudaužytas išperkamosios nuomos bendrovei priklausantis „Peugeot 207“.
„Įtartinų įvykių pastaraisiais mėnesiais nuolat gausėja. Ne visais atvejais pavyksta surinkti pakankamai įrodymų.
Tačiau sukčiauti mėgina ir gyventojai, ir įmonės“, - pripažino „Lietuvos draudimo“ žalos tyrimų ekspertas Tadeušas Andrejevskis.
Įtartini gaisrų dūmai
Kai kurie skolų spaudžiami veikėjai ryžtasi netgi padegti savo turtą, kad gavę išmoką atsiskaitytų su kreditoriais.
Birželio 19-ąją sukaks metai, kai tebesitęsia tyrimas dėl Plungėje registruotos bendrovės „Avygema trans“ išperkamosios nuomos būdu įsigytų vilkikų padegimo. Teisėsaugos pareigūnai neabejoja, kad apdraustas kelių milijonų turtas buvo sunaikintas tyčia.
„Ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, nes dar nėra gautos specialistų išvados.
Jiems buvo pateiktos užduotys, kurių duomenys svarbūs tiriant gaisro priežastį, galimus nusikaltimo motyvus ir įtariamuosius“, - „Lietuvos rytui“ pasakė Plungės rajono prokuroras Algis Mika.
Apie įtarimus, kad „Avygema trans“ naudoti vilkikai buvo padegti tyčia, jau gaisro naktį kalbėjo ugniagesiai. Jiems tada pavyko aptikti penkių nespėjusių sudegti vilkikų kabinose talpyklas su degiu skysčiu.
Iš devynių vienas šalia kito stovinčių „MercedesBenz“ 4 sudegė visiškai, o penkių vilkikų - tik puspriekabės.
2007-aisiais įsigyti naujutėliai sunkvežimiai nakčiai buvo palikti Milašaičių kaimo pievoje, netoli bendrovės savininko 31 metų Georgijaus I. šeimos sodybos.
Apie degančius sunkvežimius ugniagesiams pranešė kaimo gyventojai.
Šiems atvykus, į gaisravietę atėjęs bendrovės vadovas garsiai spėliojo, kad mašinas galėjo padegti konkurentai.
Draudikams mokėjo sąžiningai
Tačiau įvykį tiriantys pareigūnai neatmetė ir kitos gaisro priežasties: vilikai galėjo būti padegti siekiant gauti draudimo išmoką. Tokių įtarimų pareigūnams kilo nustačius, kad „Avygema trans“ delsė mokėti vilkikų išperkamąją nuomą bendrovei „Hansa lizingas“.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, ši bendrovė jau kitą dieną ketino sunkvežimius pasiimti.
Šiuos įtarimus pareigūnams sustiprino ir tai, kad „Avygema trans“ vienai didžiausių draudimo bendrovių tvarkingai mokėjo vilkikų draudimo įmokas.
Mat sunkvežimių netekus dėl gaisro, jei neįrodoma, kad jis tyčinis, nuostolius išperkamosios nuomos bendrovei turėtų dengti draudikai.
Kažkodėl neveikė kamera
Iki šiol tebevyksta tyrimas dėl balandžio mėnesį Dituvos gyvenvietėje neva kilusio gaisro ir namo apiplėšimo.
Namo savininkai pasakojo, kad naktį juos prikėlė plėšikai, kurie atėmė buvusius grynus pinigus, išsinešė televizorių, garso ir vaizdo aparatūrą, papuošalus.
Po to jie neva padegė kambaryje sumestus į krūvą drabužius, o išeidami - dar ir naujutėlį automobilį.
Tiek policijos pareigūnams, tiek draudikams iš karto kilo įtarimų. Mat tą naktį kaip tyčia neveikė šalia namų esanti vaizdo kamera.
Be to, panagrinėjus šeimos finansinę padėtį paaiškėjo, kad ją slegia skolos, o visas turtas draustas daugiau nei puse milijono litų. Kol kas tyrimas tęsiasi, tačiau manoma, kad įvykis yra suvaidintas, siekiant gauti draudimo išmoką ir atsiskaityti su bankais.
Surasti įkalčių - nelengva
„Padegimų tikrai pasitaiko, tačiau kol kas nė vieno nepavyko įrodyti. Tokiais atvejais tenka atlyginti žalą, o dėl to kenčia kiti klientai, kuriems padidiname draudimo įmokas.
Blogiausia, kad ne visuomet sekasi bendrauti su teisėsaugininkais. Būna, kad iš policijos kuriam laikui dingsta, o vėliau vėl atsiranda laidai, dėl kurių, kaip spėjama, galėjo kilti trumpasis elektros jungimas“, - skundėsi bendrovės „Ergo Lietuva“ turto departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Pasak jo, dažniausiai sudega toks turtas, kurio savininkams jau kurį laiką niekaip nepavyksta parduoti ir kuris užstatytas bankams.
„If draudimo“ žalų centro direktorius Audrius Smaliukas taip pat pripažino, kad kol kas įmonė padegėjų nenustatė, nors įtarimų būta ne vieną kartą.
„Kol tyrimai tebevyksta, juos galime vadinti tik gaisrais.
Jei pasitvirtintų įtarimai dėl padegimo, tuomet jau būtų galima kalbėti apie mėginimą sukčiauti.
Kol kas tokių nustatytų atvejų Lietuvoje neturime. Tačiau pagelbėjome kolegoms iš Latvijos tirti didelio gaisro aplinkybes.
Ten sudegė apdraustas namas, kurio vertė kartu su viduje esančiu turtu siekė apie milijoną eurų. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad viduje vertingo turto jau nebebuvo, nors savininkai tvirtino priešingai.
Rastas ir gaisro kaltininkas, kuriuo dabar rūpinasi latvių policija“, - pasakojo A.Smaliukas.
Atsirado pavogtas daiktas
Pastaruoju metu pagausėjo ir vagysčių iš būstų. Tačiau net ir nukentėję savininkai gali kartais pasipelnyti.
Apmulkinti draudikus pamėgino vienas vilnietis, kurio butas iš tiesų buvo apvogtas.
Jis sudarė didžiulį pavogtų daiktų sąrašą, į kurį pateko įvairi technika bei papuošalai.
Tarp pavogtų daiktų buvo įrašyta ir vaizdo kamera. „Ergo Lietuva“ atstovui atvykus apžiūrėti įvykio vietos, nukentėjusysis mielai aprodė apšvarintą butą. Tačiau kai draudikas atidarė vieną spintelę, vilniečiui teko rausti iš gėdos - joje net nepaslėpta puikavosi neva nugvelbta kamera.
„Nuostolius deklaravęs asmuo pretenzijų dėl kameros atsisakė nedelsdamas - neva jis pats suklydo. Už kitus daiktus teko atlyginti. Tačiau tokių atvejų, kai žalą mėginama tyčia padidinti, pasitaiko išties nemažai“, - teigė T.Nenartavičius.
Statistika - įspūdinga
Didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo, kad šįmet per sausio-gegužės mėnesius jau nustatyta 119 sukčiavimo atvejų. Mėginta gauti daugiau nei 3 mln. litų išmokų.
Pernai per visus metus neteisėtai siekta 3,4 mln. litų išmokų.
Šįmetė gegužė bendrovei buvo rekordinė: nustatyti 34 sukčiavimo atvejai ir atsakyta beveik pusės milijono litų išmokų.
* * *
Amerikiniai automobiliai - įtartini
Katerina Pavlidi, Draudimo bendrovės „Nordicia“ vadovė
„Be inscenizuojamų avarijų, kai kurie veikėjai mėgsta padegti savo automobilius.
Dažniausiai tai būna prabangios mašinos, kurios turi techninių gedimų ar yra anksčiau patekusios į eismo įvykį ir nekokybiškai suremontuotos.
Tokiu atveju reali automobilio vertė yra mažesnė nei tokios pat markės ir modelio tvarkingos mašinos. Tuomet atsiranda motyvas uždirbti draudimo sąskaita.
Galima įtarti, kad automobilis buvo padegtas tyčia, jei draudimo sutartis sudaryta vos kelios savaitės prieš gaisrą. Dažniausiai tokios mašinos būna atgabentos iš JAV.
Jos savininkas ar naudotojas dažnai būna žinomas policijai - tai kriminalinio pasaulio atstovai ar susiję su jais. Taip pat įtarimų kelia ir nukentėję asmenys, kurie turi finansinių problemų.“
* * *
Galima sėsti už grotų
Pagal Lietuvos įstatymus, nustatę sukčiavimo atvejį draudikai privalo apie tai pranešti teisėsaugininkams.
Jei siekiama neteisėtai gauti daugiau nei 30 tūkst. litų, demaskuotas asmuo gali būti nubaustas net iki 8 metų laisvės atėmimo bausme. Jei suma mažesnė - galima atsipirkti trumpesniu laikotarpiu pataisos namuose, areštu ar bauda.
Daugiau nei prieš trejetą metų avariją inscenizavę du vyriškiai ir moteris praėjusių metų pabaigoje buvo nuteisti. Vyrams skirta po metus pataisos darbų, moteriai - 7,8 tūkst. litų bauda.