Tuo pačiu sprendimu nutarta perduodamą turtą laikyti kaip nepiniginį įnašą bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti, apmokant juo išleidžiamų 22,7 mln. paprastųjų vardinių 6 Lt nominalios vertės akcijų.
ELTA primena, kad iki šių metų pavasario bent kelerius metus kolektorius eksploatavo privati „Kauno kelių“ bendrovė. Šis turtas jai atiteko dar tais laikais, kai įmonė priklausė savivaldybei. Privatizacijos metu kolektoriai į privatizuojamų objektų sąrašą nebuvo patekę.
„Kolektoriai konservatorių valdymo dėka buvo atiduoti „Kauno keliams“, kurie iš savo komunikacijoms tunelius naudojančių įmonių gaudavo daugiau nei po milijoną litų kasmet. Prieš kelerius metų kreipiausi dėl galimo nusikaltimo padarymo - savivaldybės turto neteisėto eksploatavimo ir pasipelnymo - į prokuratūrą. Tyrimas eina į pabaigą, o dabar skubame, kad niekas nerastų kaltų. Kodėl?- ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje klausė liberalcentristų atstovas Kęstutis Mikėnas.
Jis pritarė kolegės taryboje Jūratės Matekonienės siūlymui šimtamilijoninio turto niekam neatiduoti, o jį nuomoti, įkūrus mažą kolektorių administravimo įmonėlę. Ši gautų pajamas ir kauptų lėšas kolektoriams atnaujinti. Tapdami dalimi viso „Kauno energijos“ turto, kolektoriai gali būti ir bankui užstatyti, savivaldybė negalės užprotestuoti - juk pati atsisakė didelės vertės nuosavybės. O už jų panaudojimą gaunamos lėšos tiesiog paskęs bendrame įmonės balanse, todėl garantuoti, kad kolektorių remontui jų pakaks, nėra pagrindo.
„Ką laimės gyventojai iš tokio miesto tarybos sprendimo? Ar kolektorius perėmusi įmonė bent 10 centų sumažins šilumos tarifą dešimčiai metų? Kaip gyventojai kitaip pajus, kad jų visų turtas, kuriuo turėtų disponuoti savivaldybė, miestui neša naudą?“ - klausė socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas, bet atsakymų neišgirdo.
Buvo siūlymų ir kitaip išspręsti kolektorių priklausomybės problemą - skelbiant jų nuomos konkursą. Tačiau karščiausiai už kolektorių perdavimą „Kauno energijai“ tarybos narius agitavęs šios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas, miesto tarybos įkurtos Privatizavimo komisijos pirmininkas konservatorius Jonas Koryzna visus siūlymus atmetė, įtardamas, kad „noras pateikti kolektorius į konkursą yra noras atvesti į Kauno ūkį kokią nors Vilniaus įmonę, kuri sujauktų Kauno ūkį“.