Paprastai po tokio pranešimo pagal nustatytą reglamentą klausimai pranešėjui neužduodami, tačiau Lietuvos banko vadovas sutiko tai padaryti. R.Šarkinas priminė, kad ketvirtadienį į Lietuvą atvyko TVF misija, tačiau tai tikslinės reguliarios kasmetės konsultacijos dėl šalies ekonominės ir fiskalinės būklės, o ne koks nors išskirtinis tikrinimas.
Lietuvos banko vadovas taip pat kalbėjo, kad centrinio banko pagrindinis tikslas - palaikyti fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu, o tai užtikrina pasitikėjimą fiskaline politika, finansinį stabilumą, reguliuoja infliaciją ir pan. Vis dėlto šalies ūkio nuosmukis sparčiai mažina ir pastaruosius kelerius metus didėjusius ciklinius nesubalansuotumus, sparčiai krinta infliacija.
„Artimiausiais metais defliacija darbo ir prekių rinkose sudarys sąlygas darbo užmokesčiui sugrįžti į produktyvumą atitinkantį lygį ir užtikrins ilgalaikį atvirojo sektoriaus konkurencingumą eksporto rinkose“, - tikino R.Šarkinas.
Anot jo, 2008 m. pabaigoje jau buvo pastebimos bankų turto ir įsipareigojimų mažėjimo tendencijos. Šių metų pirmąjį ketvirtį bankų turtas sumenko beveik 2 proc. iki 88 mlrd. litų, klientams suteiktos paskolos - 3,5 proc. beveik iki 69 mlrd. litų. Bankuose laikomų indėlių suma pernai sumažėjo 4,7 proc. iki 38,2 mlrd. litų, o per 2009 m. pirmąjį ketvirtį dar sumažėjo 0,6 proc. beveik iki 38 mlrd. litų.
Antrą ketvirtį iš eilės šalies bankų veikla buvo nuostolinga. Per šių metų pirmąjį ketvirtį šalies bankai patyrė 20 mln. litų nuostolį, o tai lėmė išaugę nuostoliai dėl paskolų vertės sumažėjimo ir sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos.
Į klausimą, kodėl skolinimasis litais yra kelis kartus brangesnis nei eurais, R. Šarkinas atsakė, kad yra kelios priežastys. Pirma, esą pažiūrėkim, kokios yra palūkanos už indėlius litais ir eurais. Bankams trūksta litų, tad jie moka daugiau už indėlius litais, nors tarpbankinių palūkanų VILIBOR skirtumas nedidelis. Brangesni indėliai brangina ir paskolas litais.
Dabar bendra išduotų kreditų našta sudaro 68,5 mlrd. litų, du trečdalius visų išduotų paskolų sudaro eurinės paskolos, o trečdalį - litais. Šiuo metu būsto paskolos sudaro 20,5 mlrd. litų, bet dar yra kitokių nekilnojamojo turto plėtros paskolų. Būsto paskolos yra rizikingos, tad ir prašoma, kad bankai atsakingiau jas vertintų, o tai esą formuoja nuomonę, kad bankai nenori skolinti.
Palūkanos, anot R. Šarkino, skiriasi ne dėl to, kad litas stabilus, be to, ir toliau toks išliks. „Valstybė prisiekusi išlaikyti stabilų santykį ir išlaikys“, - konstatavo centrinio banko vadovas. Jis priminė, kad Lietuvos bankas šiemet eurų pardavė daugiau nei nupirko.