Už ratifikavimą balsavo 108 Seimo nariai, susilaikė 14 parlamentarų: du
„darbiečiai“ ir du Tautos prisikėlimo partijos atstovai bei 10
konservatorių-krikdemų.
Norint, kad Lietuvos, Rusijos ir Švedijos vyriausybių susitarimas būtų
ratifikuotas, reikia 4/5, arba 113 Seimo narių balsų, nes to reikalauja
Konstitucija, kai svarstomi teisės aktai, susiję su valstybės sienos ribų
keitimu.
Konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas Jurgis Razma BNS sakė, kad dėl
sutarčių ratifikavimo būtų galima dar kartą balsuoti liepą, kai Seime bus
tvirtinamas naujas premjeras ir naujoji Vyriausybės sudėtis.
„Tada Seime bus daugiau parlamentarų ir mes galėsime vėl balsuoti“, -
sakė J.Razma.
Socialdemokratas Česlovas Juršėnas BNS neigiamai vertino sutarčių
neratifikavimą.
„Daug buvo vargta, kol su Rusija ir Švedija buvo susitarta dėl sankirtos
punktų, viskas buvo ilgai derinta“, - sakė parlamentaras.
Pasak Užsienio reikalų komiteto nario Justino Karoso, jeigu sutarčių
ratifikavimo sudedamoji dalis būtų konservatoriaus-krikdemo Sauliaus
Pečeliūno siūlomas specialus pareiškimas, švedai ir rusai atitinkamai
sutarčių neratifikuotų.
S.Pečeliūnas, kuris balsuodamas dėl sutarčių ratifikavimo susilaikė, BNS
sakė, kad už sutarčių ratifikavimą būtų balsavęs, jeigu jų sudedamoji dalis
būtų gegužės viduryje Seimo priimtas pareiškimas dėl Lietuvos, Rusijos ir
Švedijos vyriausybių susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir
kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje.
Pareiškime sakoma, kad Lietuvos, Rusijos ir Švedijos vyriausybių
susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų
sankirtos Baltijos jūroje nurodytas 1988 metų balandžio 18-osios Švedijos
ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vyriausybių susitarimas dėl
kontinentinio šelfo, taip pat Švedijos žvejybos zonos ir Tarybų Sąjungos
ekonominės zonos delimitavimo Lietuva jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Dokumente be kita ko teigiama, kad Lietuva šiuo pareiškimu taip pat
išreiškia savo pasirengimą sudaryti su Švedija sutartį dėl išskirtinės
ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo delimitavimo pagal ekonominės zonos
ribų koordinates, kurių sąrašą Švedija yra deponavusi Jungtinėse Tautose.
Dabar analogišką projektą dėl sutarčių ratifikavimo Seimui bus galima
teikti po pusės metų.
Tačiau galima pasinaudoti išimtimi - jeigu bus parengtas naujas projektas
ir 49 Seimo nariai savo parašais jį parems bei kreipsis į Seimo valdybą,
šis klausimas vėliau dar kartą gali būti įtrauktas į pavasario sesijos
darbotvarkę ir galės būti dar kartą svarstomas.
Šiuo susitarimu baigiama delimituoti Rusijos ir Lietuvos jūros siena,
taip pat nustatomas taškas, nuo kurio bus delimituojama Lietuvos ir Švedijos
išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo riba.
Ratifikavimas reikalingas, kad būtų galutinai nustatyta Lietuvos ir
Rusijos išskirtinių ekonominių zonų bei kontinentinio šelfo riba bei jos
sankirta su būsima Lietuvos ir Švedijos išskirtinių ekonominių zonų ir
kontinentinio šelfo delimitavimo linija.
Sutartis buvo pasirašytos 2005 metų lapkričio 30 dienos Vilniuje.