Minėtos paskolos yra lengvatinės, nes joms kreditavimo
lengvatas taiko valstybė. Paraiškų mažų kreditų pirmajame etape
daugiausiai sulaukta Alytuje, Vilniuje, Kaune, o jais labiausiai
domėjosi verslininkai, užsiimantys mažmenine prekyba, restoranų
verslu, pagaminto maisto tiekimu ir pan.
Skolinamų lėšų dydis
svyruoja nuo 20 tūkst. litų iki mažų kreditų pirmojo etapo
maksimalios sumos - 175 tūkst. litų. Šiaulių banko patvirtintų
pirmojo etapo mažų kreditų paraiškų suma sudaro 5,8 mln. litų.
Antrojo etapo mažų kreditų programa labiausiai domisi Šiaulių,
Kauno, Vilniaus verslininkai, kurie verčiasi medienos, statybinių
medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmenine prekyba, automobilių ir
lengvųjų variklių transporto priemonių, baldų didmenine prekyba.
Antrajame etape patvirtintų mažų kreditų paraiškų suma siekia 2,3
mln. litų.
„Dauguma įmonių į banką kreipiasi dėl jau turimų paskolų
refinansavimo, tačiau būtent dėl šios priežasties dalis paraiškų
nesulaukia pritarimo, nes tai neatitinka mažų kreditų teikimo
sąlygų. Paskolas gaunančios įmonės dažniausiai skolinasi ne
investicijoms, bet apyvartinėms lėšoms“, - aiškina Šiaulių banko
administracijos vadovo pavaduotoja, verslo ir mažmeninės
bankininkystės tarnybos vadovė Daiva Kiburienė.
Per pirmąjį mažų kreditų teikimo etapą Šiaulių bankas įmonėms
perskolins 8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, per antrąjį - 35
mln. litų iš ES paramos lėšų, taip pat 1,6 mln. litų skirs savo
lėšų.