Stokholmas ramina Švedijos bankus - pasiskolino 3 milijardus eurų, kad jie galėtų lengviau kvėpuoti

"Reuters" ir lrytas.lt inf.
Švedijos centrinis bankas trečiadienį pranešė, kad ima iš Europos centrinio banko stambią paskolą, kad išsaugotų finansinį stabilumą ir padėtų vietiniams bankams susidoroti su nepaprasta padėtimi ir įtampa. „Riksbank“ iš ECB skolinasi 3 mlrd. eurų. Tai švedus verčia daryti Baltijos šalyse patirti nuostoliai.
„Riksbank“, Švedijos centrinis bankas, stengiasi, kad vietos bankai lengviau įveiktų krizės sūkurius, į kuriuos traukia nuostoliai Baltijos šalyse.
Daugiau nuotraukų (1)
Skelbiama, kad papildomi milijardai užsienio valiutos atsargų „sukurs erdvę lengviau kvėpuoti“ ir sklandžiai įgyvendinti bankams kilusios rizikos mažinimo strategiją.
Po žinios apie paskolą biržose pašoko Švedijos bankų akcijų kursas. „Swedbank“ akcijų kursas pakilo 9,2 proc., SEB banko - 8 procentais.
Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ prieš porą savaičių buvo pranešęs, kad ketina valiutos atsargas papildyti 100 mlrd. kronų (32,1 mlrd. litų). Tai padėtų atsverti Baltijos regione patirtus nuostolius - Lietuvai, Latvijai ir Estijai švedų bankai išdavė milijardus eurų paskolų.
Centrinis bankas nori turėti pakankamai valiutos, jeigu prireiktų paskolinti vietos bankams.
„Mano nuomone, tai yra tolesnis „Riksbank“ žingsnis, norint pasirengti ateičiai - jeigu padėtis Baltijos šalyse staigiai pablogėtų“, - teigia SEB banko analitikė Elisabet Kopelman.
Švedijos finansų priežiūros institucijos pareiškė, kad atskiri bankai išlaikė „streso testus“ - parodė, kad geba susidoroti su sunkumais, kurie iškiltų dėl recesijos užsienyje ir šalies viduje.
Švedijos bankai laikėsi atokiau nuo rizikingų instrumentų, į kuriuos įnikę buvo kiti bankai abiejose Atlanto pusėse. Tačiau skandinavams rūpesčių ėmė kelti kitapus Baltijos gyvenantys išlaidautojai. Kai Baltijos šalių ekonomika ėmė ristis žemyn, Švedijos bankų rodikliai irgi ėmė keistis.
„Streso testo“ rezultatai parodė, kad „Nordea“, „Handelsbanken“, SEB ir „Swedbank“ galėtų atlaikyti 150 mlrd.  Švedijos kronų (48 mlrd. litų) netektį Baltijos šalyse. Tai buvo pats juodžiausias testo scenarijus. Švedai tikisi, kad taip blogai kitapus Baltijos nebus.
Daugiausia nerimo Švedijos finansų ekspertams kelia padėtis Latvijoje ir kalbos apie lato devalvaciją. Dauguma paskolų Baltijos šalyse yra išduotos eurais. Švediją raminti bando Ryga ir Briuselis.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad partijos susitars dėl biudžeto sumažinimo, o komisaras Joaquinas Almunia sveikino tokį latvių sprendimą ir patvirtino Europos Komisijos paramą ieškant išeities iš krizės bei mažinant biudžeto deficitą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.