„Visi stambūs bankai gali atlaikyti didžiulį spaudimą per
ateinančius trejus metus, - pareiškė Švedijos finansų rinkos
priežiūros institucija, atlikusi keturių stambiausių šalies bakų
streso testus. - Šiuo metu nė vienam bankui nereikia didinti
kapitalo pagal galiojančius reikalavimus“.
Baltijos šalyse, kurios išgyvena rimtą krizę, Švedijos bankai
patiria vis didesnių nuostolių dėl blogų paskolų.
„Swedbank“ - didžiausias bankas Baltijos šalyse - Baltijos
šalyse yra išdavęs 17 proc. visų paskolų, o SEB - antras pagal dydį
bankas Baltijos šalyse - 13 proc. Abu šie bankai Baltijos šalyse
paskolino daugiau nei 366 mlrd. Švedijos kronų.
Švedijos finansų rinkos priežiūros institucija, remdamasi savo
„konservatyviu pagrindiniu scenarijumi“, prognozuoja, kad Švedijos
bankų nuostoliai Baltijos šalyse sieks 15 proc. nuo bendro paskolų
portfelio, Ukrainoje - 38 proc., o Švedijoje - 1,5 proc.
Dėl to bendras bankų nuostolis dėl paskolų 2009, 2010 ir 2011
metais sieks 203 mlrd. Švedijos kronų. Bankų pelnas sieks 296 mlrd.
kronų. Tai reiškia, kad bankai dirbs pelningai.
Švedijos finansų rinkos priežiūros institucija prognozuoja, kad
ateinančiais metais „Swedbank“ ir SEB patirs nuostolių, daugiausia
dėl veiklos Baltijos šalyse ir Ukrainoje.
Remiantis Švedijos finansų rinkos priežiūros institucijos
parengtu pesimistiškiausiu scenarijumi, kuris, anot institucijos,
„mažai tikėtinas, tačiau įmanomas“, Švedijos bankų nuostoliai
Baltijos šalyse gali pasiekti 34 proc., o Ukrainoje - 58 proc.
bendro paskolų portfelio. Švedijoje nuostoliai siektų 2,1 proc., o
likusiame Skandinavijos regione - 4,2 proc. Tuomet per ateinančius
trejus metus bendras Švedijos bankų nuostolis siektų 350 mlrd.
Švedijos kronų.
„Tokiu atveju veikiausiai reikėtų didinti bankų kapitalą, dėl
ko padidėtų spaudimas labiausiai nukentėjusių bankų finansinėms
galimybėms“, - teigia Švedijos finansų rinkos priežiūros
institucija.