JAV intelektualai: „Amerika pramiegojo savo žlugimą“

Didžiausias statinys pasaulyje – Burj Dubai dangoraižis Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai). Didžiausi pasaulio miestai – Mumbajus (Indija), Šanchajus (Kinija), Karačis (Pakistanas). Didžiausios gamyklos – Kinijoje. Greičiausias internetas – Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Japonui iš interneto į kompiuterį parsisiųsti vidutinio ilgio filmą užtrunka dvi minutes, amerikiečiui tenka laukti pusę valandos.

Kas atsitiko, kad valstybės, kurios vardas dar visai neseniai mirgėjo didžiausiųjų, greičiausiųjų ir geriausiųjų sąrašuose, vis dažniau reikia paieškoti ne tik lyderių dešimtukuose, bet ir dvidešimtukuose?

Anot CNN televizijos apžvalgininko ir laidų vedėjo Fareedo Zakarios, kurio papildytas knygos „The Post-American World” leidimas pasirodė šį pavasarį, Amerikai laikas susitaikyti, kad jos dominavimo amžius – jau praeityje.

„Kiekvienas auksinis amžius baigiasi. Kuo era žavingesnė, tuo žiauresnis būna jos galas“, - negailestingą išvadą savo knygoje daro žurnalistas. 

Nors kai kurie analitikai, tokie, kaip privačios žvalgybos korporacijos „Stratfor” vadovas politologas George’as Friedmanas, tikina, kad pasibaigus ekonomikos krizei, prasidės JAV aukso amžius, pesimistinės prognozės pralenkia optimistines.

Pasak F.Zakarios, ekonomikos krizės užklupti amerikiečiai pramiegojo dalį apmąstymams skirto laiko ir nesuskubo įvertinti naujos pasaulio realybės, kurioje Amerika nebėra dominuojanti valstybė: „Apsidairykite. (…) didžiausia kompanija, kurios akcijos kotiruojamos biržoje, įsikūrusi Kinijoje. Didžiausias lėktuvas statomas Rusijoje ir Ukrainoje, didžiausia naftos perdirbimo gamykla – Indijoje, o stambiausios gamyklos apskritai veikia Kinijoje“. 

Žurnalisto įsitikinimu, nepaisant Didžiosios Britanijos finansų sektorių sukrėtusios krizės, pagrindinis pasaulio finansinis centras yra ne Niujorkas, bet Londonas, o turtingiausi investiciniai fondai įsikūrę Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Netgi ilgą laiką amerikinės kultūros ikonomis buvę objektai – tokie kaip „velnio ratas“ ar lošimo namai - „pasisavinti“ užsieniečių. Didžiausias pasaulyje „velnio ratas“ veikia Singapūre, o didžiausi lošimo namai, kurių pelnas pranoksta Las Vegaso lošimo namų pajamas, įsikūręs Makao. 

Daugelį amerikiečių ištinka šokas, kai jie sužino, kad Holivudas taip pat nėra nei daugiausia filmų sukuriančios, nei daugiausia pinigų uždirbančios kino pramonės centras. Jį aplenkė Indijos Bolivudas.

Galiausiai, amerikiečių nacionalinis sportas apsipirkinėjimas taip pat patyrė smūgį. Didžiausias pasaulyje prekybos centras veikia Pekine.

„Žinoma, tokie sąrašai yra atsitiktiniai, vis dėlto sukrečia tai, kad prieš dešimt metų Amerika pirmavo praktiškai visose šiose kategorijose“, - pabrėžia F.Zakaria. 

Jam pritaria ir ką tik JAV knygynų lentynose pasirodžiusios studijos „After America: Narratives For The Next Global Age“ autorius žurnalistas Paulas Starobinas. Ilgametis žurnalo „The Business Week“ biuro Maskvoje vadovas tikina, kad Europa pralenkė JAV ne tik labiau išvystytomis technologijomis, bet ir pačiu gyvenimo tempu. 

Jeigu legendinis amerikiečių rašytojas Markas Twainas prieš 100 metų šaipėsi iš europiečių, kad šie nenaudoja modernaus rašalą švirkščiančio plunksnakočio, tai dabar amerikiečiams tenka su pavydu žiūrėti netgi į tokias šalis, kaip Estija, kur beveik visos bankinės operacijos atliekamos internetu.

P.Starobino teigimu, Norvegijoje mobilieji telefonai puikiai veikia net ir tolimiausiuose fiorduose, o štai JAV ne tik Arizonos kalnuose, bet ir lygumose galima pasikliauti tik palydoviniu ryšiu.

Apie sveikatos apsaugą neverta net diskutuoti. Prancūzijoje vieno paciento gydymui išleidžiama daug mažiau pinigų nei JAV, tačiau prancūzai yra sveikesni ir gyvena gerokai ilgiau nei amerikiečiai. Pagal vos gimusių kūdikių mirštamumą JAV yra priešpaskutinės iš visų išsivysčiusių šalių.

Vis dėlto svarbiausiu JAV galios susilpnėjimo rodikliu minėti žurnalistai laiko prarastas pozicijas ekonomikoje.

Pirmiausia susikompromitavo kapitalistinių šalių pavydo ir nesėkmingo mėgdžiojimo objektas Volstrytas. Po to amerikiečiai buvo priversti su siaubu stebėti, kaip jų akyse žlunga nepajudinamais laikyti automobilių pramonės gigantai „Chrysler“ ir „General Motors“ (GM).

GM neatsiejama JAV ekonomikos dalimi buvo daugiau nei 100 metų. Ilgą laiką didžiausia amerikiečių darbdave buvusi korporacija pasekė „Chrysler“ pavyzdžiu ir praėjusį pirmadienį paskelbė bankrotą. 

Per pastaruosius metus pasaulis prarado pasitikėjimą galingiausios šalies valiuta – doleriu. Eurą įsivedusi Europa kratosi dolerio tarsi raupų. Pasak P.Starobino, tik laiko klausimas, kol Artimųjų Rytų valstybės liausis skelbusios kainas už naftos barelį doleriais ir pereis prie valiutų krepšelio.

Pasak F.Zakarios, JAV ekonomika atsidūrė duobėje ir paskui save nusitempė likusį pasaulį dėl to, kad pernelyg pasitikėjo savo sėkme. Žurnalisto teigimu, sveiko proto ribas peržengęs spekuliavimas privedė prie to, kad daugiau nei 50 proc. JAV skolos atsidūrė užsieniečių, daugiausia kinų, rankose.

Visame pasaulyje kaip nenutildomas pavojaus varpas nuskambėjo žinia, kad Niujorke esančiame Nacionalinės skolos laikrodyje pritrūko vietos – laikrodžio kūrėjai nenumatė, kad JAV skola pasieks tokius astronominius skaičius.

P.Starobino įsitikinimu, bankrutavo net tik Volstrytas ir Detroito autogigantai, bet ir tokie amerikinės stiprybės simboliais laikyti reiškiniai, kaip demokratija ir teisėsaugos sistema. Kaip demokratijos stokos įrodymą žurnalistas pateikia faktą, kad JAV Atstovų rūmuose moterys sudaro tik 17 proc., o Švedijos Riksdage jų yra bent 45 procentai.

Didžiosios Britanijos ir Australijos teismai vis rečiau remiasi JAV Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, kaip turinčiais didžiausią autoritetą. Tiek britai, tiek australai daug labiau domisi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais.

Pasak P.Starobino, JAV Aukščiausiasis teismas susikompromitavo 2000 m., kai uždraudė perskaičiuoti balsus Floridos valstijoje ir, nepaisant to, kad dauguma amerikiečių balsavo už demokratą Alą Gore’ą, prezidentu paskelbė respublikoną George’ą W.Bushą.

Žinomų JAV intelektualų teigimu, Amerikos ateitis priklausys nuo to, kaip amerikiečiai sugebės prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių. F.Zakarios teigimu, naujasis pasaulis nėra pasaulis be Amerikos, tiesiog jame nebebus vienos visose srityse dominuojančios valstybės. „Todėl ir mano knyga yra ne tiek apie Amerikos žlugimą, kiek apie „kitų“ iškilimą“, - įžangoje rašo F.Zakaria.

P.Starobino nuomone, galimi du JAV ateities scenarijai. Blogiausiu atveju, amerikiečiams nepavyks susitaikyti su nauju savo vaidmeniu pasaulyje. Politikai ir verslininkai vis gręžiosis į praeitį ir apraudos „aukso amžių“. 

Šalyje pamažu įsivyraus depresija. Daugės teroristinių grupuočių šalies viduje. Vienai iš jų pakaktų Vašingtono centre detonuoti nedidelę į miniveną telpančią atominę bombą, ir nežinia kiek laiko trunkantis chaosas bus nesustabdomas. Atominės bombos sprogimas per kelias minutes užmuštų 15 tūkst. JAV sostinės gyventojų, o radiacijos paveiktų amerikiečių skaičius siektų šimtus tūkstančių.

„Tokios galimybės tikimybę per artimiausius dešimt metų saugumo ekspertai vertina 50 proc.“, - pabrėžia P.Starobinas. 

Pesimistinio scenarijaus atveju, apie sėkmingą krizės įveikimą galima tik pasvajoti. Čia pat žurnalistas pabrėžia tikintis, kad toks scenarijus mažiau tikėtinas. Greičiausiai, JAV teks išgyventi kažką panašaus, ką Europa išgyveno viduramžiais. Tuomet šis laikotarpis buvo pramintas Tamsiaisiais amžiais.

P.Starobinas primena, kad būtent po tamsiųjų amžių kilo Renesansas. Kažko panašaus į ekonominį ir kultūrinį renesansą tikisi ir knygos „After America: Narratives For The Next Global Age“ autorius. 

Su viena išlyga: bent jau artimiausiu metu JAV bus ne vienintelė dominuojanti, bet viena iš galingiausių pasaulio valstybių.