Statistikos departamento duomenimis, 97 proc. viso gyvenamojo
fondo yra privati nuosavybė. Valstybei ir savivaldybėms priklausė 3
proc. gyvenamojo fondo. Gyvenamosios patalpos, esančios
individualiuose namuose, sudarė 46 proc. viso gyvenamojo ploto.
Vidutiniškai vienam gyventojui teko 24,9 kv. m naudingojo
ploto, mieste - 23,8, kaime - 27,2 kv. m. Vilniaus miesto
gyventojui teko 25,2 kv. m naudingojo ploto, Kauno - 23,4,
Klaipėdos - 22,2, Šiaulių - 21,8, Panevėžio - 22,0 kv. m naudingojo
ploto.
Gyvenamąjį fondą sudarė 1308 tūkst. butų. Daugiausia buvo
dviejų kambarių butų - 38,8 proc., trijų - 29,0, vieno - 13,9,
keturių - 10,3, penkių ir daugiau kambarių - 8,0 proc. visų butų.
1000 gyventojų teko 390 butų. Vidutiniškai vieno buto dydis sudarė
62,9 kv. m, mieste - 59,1, kaime - 71,0 kv. m.
Šių metų pradžioje vandentiekis buvo 76,5 proc. gyvenamojo
fondo patalpų, kanalizacija - 75,1, centrinis šildymas - 73,5,
karštas vanduo - 61,6, vonia ar dušas - 71,1, dujos - 71,0,
elektrinės viryklės - 12,8 proc. gyvenamųjų patalpų.
Kiekybiniai gyvenamųjų patalpų rodikliai kaime yra geresni negu
mieste, tačiau kokybiniai - prastesni, ypač apsirūpinimo
patogumais. Tik 33,4 proc. kaimo gyvenamųjų patalpų turi karštą
vandenį, 37,3 proc. - vonią ar dušą.
Šių metų pradžioje buvo 699 valstybės ir savivaldybių
bendrabučiai, jų naudingasis plotas sudarė 1,1 mln. kv. m, tai yra
1,3 proc. viso gyvenamojo fondo.
Šių metų pradžioje avarinių gyvenamųjų patalpų (be privačios
nuosavybės) buvo 69,6 tūkst. kv. m naudingojo ploto, jose gyveno
apie 3,6 tūkst. žmonių.
Gyvenamajam fondui nepriskiriami viešbučiai, vasarnamiai,
medžiotojų nameliai, poilsiavietės, poilsio namai, sanatorijos,
sodo nameliai ir kiti pastatai, skirti laikinai gyventi.