Tokio gyvenimo jam, gerai atrodančiam ir įkopusiam į penktąją dešimtį, turėtų pavydėti daugelis Vokietijos vyrų.
Nors J.Rudloffas, paprastai tariant, yra viešnamio Štutgarte savininkas ir dar vieno Frankfurte prie Maino bendrasavininkis, jis save linkęs apibūdinti kiek kitaip.
Šalies bulvarinė spauda šį vyrą tituluoja „sekso klubų karaliumi“. J.Rudloffas teigia, kad jis – didžiausio Europoje sveikatingumo centrolinksmybių namų savininkas.
Seksas – ne svarbiausia?
Vokiečio klubas veikia verslo rajone, netoli Štutgarto oro uosto.
Šis pastatas anksčiau buvo sandėlis. Dabar 5 tūkstančių kvadratinių metrų statinys padalytas į penkis aukštus. Rekonstrukcija kainavo šešis milijonus eurų.
Pastato išorė neprimena įprasto viešnamio. Tiesa, ant fasado ryškiai šviečiantis pavadinimas „Paradise“ („Rojus“) leidžia įtarti, kokie malonumai čia žadami. Juolab kad klubo durys atveriamos tik vyrams.
Tačiau klientai čia tikrai neieško, kaip greitai pasitenkinti. Jie čia gali prakaituoti saunoje, mėgautis garine pirtimi, lepintis sūkurinėje vonioje, taip pat užsisakyti masažą, kurį atliks kvalifikuotas ir valstybės institucijų kontroliuojamas specialistas.
„Žinoma, klientas gali ir mylėtis, bet tai – jau kiekvieno asmeninis reikalas“, – sako viešnamio savininkas.
Nori sutarti su valdžia
J.Rudloffas atidarė „Paradise“ 2008-aisiais. Iki tol jis dvejus metus kūrė naują prostitucijos verslo modelį.
Šis viešnamis nė iš tolo neturėjo priminti pigių viešbutukų, kuriuose greitomis galima patenkinti savo lytinius troškimus. Neturėjo priminti ir butų, paverstų nemalonių kvapų prisigėrusia landyne.
„Paradise“ turėjo tapti vieša atsipalaidavimo vieta, pripažinta visuomenės – mažų mažiausiai valstybės ir vyrų. Stipriosios lyties atstovas, šiame viešnamyje užsisakęs moterį, turi gerai jaustis ir nustumti į šalį bet kokius sąžinės priekaištus.
Pastaruoju metu daugelyje Vokietijos miestų – Berlyne, Ulme, Dortmunde, Gladbeke, Kelne, Briugene – duris atveria būtent į „Paradise“ panašūs viešnamiai. Jie veikiau primena sveikatingumo centrus ir žada pasitenkinimą padorioje aplinkoje.
Svarbu ir tai, kad tokių įstaigų saunose, sūkurinėse voniose, poilsio kambariuose vyrai turėtų mėgautis ne aukomis tapusių, bet savimi pasitikinčių, savarankiškai sprendimus priimančių moterų draugija.
Tarp naujųjų vokiškų sveikatingumo centrųlinksmybių namų J.Rudloffo „Paradise“ siekia būti pažangiausias.
Savininkas neprieštarauja jokiems prostitucijos verslo įteisinimo ir kontrolės reikalavimams. Priešingai, jiems pritaria, o savo „Paradise“ laiko didžiule laboratorija, kurioje būtų galima patikrinti galimus verslo pagerinimus.
„Viešnamis turi savo ginekologą, dvi moterų reikalų įgaliotines, o aš palaikau ryšius su viešosios tvarkos tarnyba, mokesčių administravimo institucijomis ir vietos policija“, – sako „Paradise“ savininkas.
J.Rudloffas tikisi, kad ilgainiui jo idėjoms pritars ir kiti kolegos. O tai būtų į naudą verslui ir jam. Juk tuomet J.Rudloffas būtų ne vien tik viešnamio savininkas, o reformatorius.
Moterys viešnamyje saugios?
Tiesa, dar neaišku, ar J.Rudloffui pavyks apginti net savo dabartinį gerą vardą. Mat atsirado abejonių dėl „Paradise“ savininko sąžiningumo.
Tokia grėsmė iškilo, kai Augsburge prieš teismą stojo keturi vyrai, įtariami žmonių prekyba ir suteneriavimu.
Byla susijusi su 18 metų mergina, kurią suteneris įgrūdo į viešnamį.
Ir ne į bet kokį pašvinkusį, prastos reputacijos, o į „Paradise“.
J.Rudloffas neneigia, kad mergina dirbo jo viešnamyje, bet sako nežinojęs, jog ji buvusi priklausoma nuo sutenerio finansiškai ir emociškai. Jis labai abejoja, ar apskritai taip buvę. Esą taip būti tiesiog negali.
Pravėrusios „Paradise“ duris, prostitutės liftu pakyla į antrąjį aukštą. Čia įrengti persirengimo ir poilsio kambariai.
O prie rožinės sienos stovi rašomasis stalas. Po juo guli šuo, kuris nepakenčia jokių vyrų.
Už stalo sėdi šviesiaplaukė Violetta, kurios liemenėlė atlieka ir dviejų mobiliųjų telefonų laikiklių funkcijas.
Ji – viešnamio „Paradise“ moterų reikalų įgaliotinė, gerai išmananti prostitucijos verslą. Vargu ar reikia abejoti žodžiais moters, kuri 20 metų tenkino vyrų troškimus visoje Europoje.
Ši moteris, vaizdžiai sakant, – „Paradise“ šveicorė.
Violetta sprendžia, kas įžengs, o kas liks už viešnamio durų. Tai – labai svarbus darbas, nes jeigu ji suklys, problemų turės „Paradise“ šeimininkas.
Kitoks verslo modelis
Viešnamis nepriima nepilnamečių, taip pat moterų, kurių veidas ir kūnas nusėtas sumušimo žymių, arba tų, kurias telefonu pasiūlo nepažįstami asmenys. Visoms kitoms „Paradise“ durys atvertos.
Prie Violettos stalo sėdi dvi 20-metės rusės, turinčios vokiškus pasus. Jas 3-iosios serijos BMW atvežė labai sportiškos išvaizdos vyrukai.
Atsisveikinimas su merginomis nebuvo nuoširdus, veikiau dalykiškai šaltas.
Tačiau apie tai Violetta nieko nežino ir nenori žinoti.
„Paradise“ moterų reikalų įgaliotinė, nukopijavusi moterų pasus, teiraujasi, kokias paslaugas jos teikia.
„Oralinis seksas be prezervatyvo?“ Abi linkteli galva.
„Bučiniai?“ Viena linkteli, kita pakrato galvą.
Šiuos moterų duomenis Violetta įrašo į blanką. Jie atsidurs interneto tinklalapyje vyrams, ieškantiems tam tikro moters tipo ir tam tikrų meilės žaidimų.
Sutvarkiusi formalumus, „Paradise“ moterų reikalų įgaliotinė paima iš kiekvienos merginos po 50 eurų už įėjimą ir bendrą 25 eurų mokestį.
Kadangi abi jos „Paradise“ namuose dar nori ir pernakvoti, pakloja papildomus 25 eurus už vietą kambaryje su daugeliu lovų.
Tiek kainuoja ir kambarys jaunimo turistinėje bazėje.
Bendrą 25 eurų mokestį viešnamio šeimininkas perveda finansų skyriui, o likę 75 eurai – jo uždarbis. Moterų honoraru jis nesidomi.
Nuogų kūnų vilionės
Ar tikrai „Paradise“ yra rojus jo slenkstį peržengiantiems klientams?
Tuo savininkas neabejoja.
Įžengę į viešnamį ir dešimčia laiptelių aukštyn pakopėję vyrai pro stiklines duris patenka į vestibiulį.
Čia juos pasitinka Heidi šypsena ir žodžiai: „Labas, mano mielasis, malonu, kad atėjai“.
Tuomet Heidi paaiškina taisykles.
Įėjimas kainuoja 69 eurus. Į šią sumą įskaičiuoti šaltieji užkandžiai, nealkoholiniai gėrimai, kaitinimasis saunoje, lepinimasis sūkurinėje vonioje, garinėje pirtyje.
„Už moterų paslaugas reikia mokėti atskirai ir su jomis tartis tiesiogiai“, – priduria Heidi.
Paskui kiekvienam „Paradise“ klientui ji paduoda rudą maudymosi chalatą ir spintelės persirengimo kambariuose raktą.
Kartais Heidi palydi vyrus žodžiais: „Dušai tuoj už kampo“.
Į pagrindinę „Paradise“ patalpą vyrai patenka pro aukso spalvos slankiąsias duris, o už jų atsiveria vaizdas į salę ir nuogas moteris. Daug nuogų moterų.
Skirtingi vyrų poreikiai
Vyrai mato brunetes, blondines, pasišviesinusias plaukus, rudaplaukes, mažas, aukštas, su vešliais Veneros kalneliais ir išskustais.
Afrikietės, azijietės, rusės, lenkės, rumunės, kelios vokietės, pusiau prancūzė.
Jos atsirėmusios į pagalves, pusiau gulomis įsitaisiusios ant didžiulių sofų ar rymo ant aukštų kėdžių prie baro.
Moterys glaustosi prie vyrų, spaudžiasi prie šlaunų, klausdamos: „Na, ar nori su manimi į kambarį?“
Vienoje salės nišų ant sofos sėdi nuolatinis svečias – šiuolaikinių technologijų specialistas, vienišas tėvas Klausas.
Žinoma, vaikai nė neįtaria, kur lankosi jų tėvelis, bet jo draugai tikrai žino.
„Jie toleruoja mano elgesį, nes vienas auklėju vaikus ir, anot jų, mano vienišo tėvo rūpesčių negalima išvaryti su prakaitu.
Vertinant visuomeniniu, politiniu požiūriu, tai – atlygis man“.
Treniruoto kūno saugos tarnybos darbuotojas Markus – taip pat nuolatinis „Paradise“ lankytojas. Jis gerai uždirba, vairuoja gerą automobilį, bet neturi nė mažiausio noro flirtuoti su moterimis.
Meilūs pokalbiai, glamonės, reikšmingi žvilgsniai – visa tai jį labai nervina. Čia, viešnamyje „Paradise“, Markus gali prieiti prie patikusios moters ir be užuolankų pasakyti: „Eime su manimi į kambarį“.
Jokių politinių idealų, šeiminių įsipareigojimų neturinčiam vienišiui svarbiausia patenkinti savo troškimus.
Į „Paradise“ jis užsuka dažnai, nes čia gražu, švaru. Tokios pat čia ir moterys.
Tik kartą Markus susidūrė su tokia, kurios kojos skleidė nemalonų kvapą.
J.Rudloffo teigimu, vidutiniškai per dieną „Paradise“ duris praveria 150 vyrų. Jie dažniausiai gali rinktis iš 45 moterų.
Kainos – tik rekomendacinės
Neskaitant vaišinimosi prie baro, „Paradise“ dienos apyvarta siekia 14 tūkst. eurų.
Kiek gauna moterys, kaip minėta, J.Rudloffo nedomina. Nors tai nėra gryna tiesa.
Viešnamių savininkams svarbu turėti pakankamai moterų, o šios privalo siūlyti savo paslaugas tokiomis kainomis, kurios leistų atlaikyti konkurenciją ir pasirūpinti, kad aptarnavimo lygis nebūtų blogesnis nei kitose panašiose įstaigose.
„Paradise“ viešnamyje tai reiškia: oralinis seksas be prezervatyvo plius lytinis aktas su prezervatyvu kainuoja 50 eurų. Jei vyrui pakanka pusvalandžio.
Su šiomis kainomis supažindinamos visos „Paradise“ slenkstį peržengiančios moterys. Tai – Violettos pareiga.
Bet tai – tik rekomendacija. Tad vargu ar reikia stebėtis, kad ne visos prostitutės jų laikosi.
Kai kurios siūlo daugiau paslaugų už mažesnę kainą, nes atvyko iš Rumunijos ar Bulgarijos, kur tarifai žemesni. Arba už 50 eurų suteikia mažiau malonumų – kaip Brigitte.
Per 35 metus perkopusi moteris – viena seniausių „Paradise“. Ji neslepia, kad prostitucija užsiima dėl skolų, kurių niekada savo gyvenime nesugebės grąžinti.
Dažniausiai Brigitte dirba porą savaičių po 12-14 valandų, iš „Paradise“ išeina retai. Parvažiavusi namo, pirmiausia lepinasi karštoje vonioje su specialiomis higienos priemonėmis.
Šiame versle tarp moterų didelė konkurencija. Todėl savo vertei palaikyti Brigitte labai kruopščiai renkasi maistą, o šiuo metu tvarkosi dantis.
Daugiau laisvių prostitutėms
Prostitutės – svarbiausia „Paradise“ šeimininko sėkmės sąlyga.
Todėl J.Rudloffas daro čia dirbančioms moterims nedidelių paslaugų. Joms nedraudžiama naudotis savo mobiliuoju telefonu, keisti rankšluosčius taip dažnai, kaip jų širdis geidžia. To negali kituose viešnamiuose dirbančios prostitutės.
Šios mažos laisvės J.Rudloffui kainuoja nedaug, o dėl jų prostitutės šį viešnamį laiko sekso klubu, kuriame darbas teikia malonumą.
Tai – pirmoji J.Rudloffo plano, padedančio pritraukti į savo įstaigą moterų, dalis.
Antroji – „Paradise“ aplinka. Ši įstaiga – saunalinksmybių namai, o ne viešnamis, į kurį vyrai patenka kitų lankytojų nematomi. „Paradise“ klientai mato vienas kitą, todėl, kaip sako moterys, į jį itin retai užsuka pakvaišėliai.
Trečioji J.Rudloffo prostitučių „verbavimo“ plano dalis – paprasčiausia ir svarbiausia. Kaip „Paradise“ moterų reikalų įgaliotinė Violetta, taip ir jo savininkas nepageidauja visko žinoti.
Suderina verslą ir šeimą
„Paradise“ savininkas ne tik stengiasi pelnyti prostitucijos verslo reformatoriaus titulą. Jis taip pat brangina gero šeimos vyro bei tėvo vardą.
Todėl J.Rudloffas dar iki dešimtos vakaro grįžta namo, kad palinkėtų savo keturioms atžaloms labos nakties ir saldžių sapnų.