Kauno valdininkų užsakymas griebtas užmerktomis akimis

Arūnas Karaliūnas ("Lietuvos rytas")
Svarbiausia – laimėti konkursą, kuriam numatyta skirti valdiškų pinigų, o vėliau pažiūrėsime, ką daryti. Ir visai nesvarbu, kad kalbama apie pavojingų cheminių medžiagų naikinimą.
Toks įspūdis susidaro sužinojus Kauno savivaldybės paskelbto konkurso išgabenti ir neutralizuoti apie 4,5 tūkst. tonų užteršto grunto. Šiems darbams miesto valdžia buvo numačiusi skirti 650-700 tūkst. litų.
Valdininkus nustebino statybos paslaugų įmonės „Kamesta“ pasiūlymas darbus atlikti už 280 tūkst. litų.
Konkurse dalyvavo dar kelios bendrovės, kurios specializuojasi neutralizuoti kenksmingąsias medžiagas. Jos už paslaugas pageidavo 700-800 tūkst. litų atlygio.
Ar nenustebino šitokia maža „Kamestos“ pasiūlymo kaina? Kauno savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas tvirtino, kad konkursuose dalyvaujančios įmonės šiais sunkiais laikais drastiškai mažina kainas.
Kai kuriuos projektavimo darbus siūloma atlikti net dešimt kartų pigiau, negu iš pradžių buvo manyta.
Statybą teko stabdyti
Kenksmingąsias medžiagas reikia išgabenti iš Sodų gatvės, kur dar 2007 metų spalį sustojo gyvenamojo namo socialiai remtiniems žmonėms statyba.
Mat kasant duobę pamatams pasklido sveikatai pavojingų medžiagų – statybininkai pajuto neaiškius kvapus, jiems pradėjo ašaroti akys, kankino dusulys, svaigo galva.
Vėliau Agrochemijos tyrimų centro darbuotojai nustatė, kad į aplinką pasklido aštuoni žmogaus sveikatai kenksmingi chloro junginiai. Šios cheminės medžiagos – sovietų kariškių palikimas.
Vengia aiškiai kalbėti
Ar chloro junginiais užterštas gruntas tikrai bus neutralizuojamas, ar atsidurs kokioje nors pamiškėje?
„Dabar visos įmonės mažina kainas, o mes turime privalumų – patyrusių specialistų, įrangos“, – kalbėjo „Kamestos“ generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius.
Jo žiniomis, iš pradžių užterštas gruntas bus kraunamas specialiose aikštelėse, o neutralizavimo darbus atliks kartu su „Kamesta“ konkurse dalyvavusi bendrovė „Toksika“.
Kauno savivaldybė konkurso sąlygose numatė, kad „Kamesta“ pinigus gaus tik tada, kai dokumentais patvirtins, kad pavojingos medžiagos jau sunaikintos.
Sutarčių dar nesudaryta
Tačiau aiškėja, jog „Toksikos“ specialistai tiksliai net nežino, kokiais cheminiais junginiais užterštas Sodų gatvėje esantis gruntas. Tai patvirtino „Toksikos“ generalinis direktorius Virginijus Daubaras.
Bendrovės Šiaulių filialo vadovai kauniečiams pasiūlė gruntą supakuoti į sandarią tarą ir išgabenti į specialią aikštelę.
„Sutarties su bendrove „Kamesta“ dar nepasirašėme“, – aiškino V.Daubaras. Jis nenorėjo atskleisti, kaip gali būti neutralizuojamas užterštas gruntas. Esą tai – komercinė paslaptis.
Bandymai kelia abejonių
Kauno savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R.Mačikėno žiniomis, chloro junginius ketinama neutralizuoti vandenilio peroksidu.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko laboratorinius bandymus. Rezultatai esą nenuvylė, tačiau visiškai neaišku, ar viskas tikrai pavyks.
„Mums svarbu rezultatas, o kaip jis bus pasiektas – konkurso laimėtojų reikalas“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.
„Kamestos“ generalinis direktorius V.Marcinkevičius taip pat pripažino, kad projektas rizikingas, tačiau darbus vis tiek reikės atlikti: „Kitos išeities neturime“.
Veikė kariškių valykla
* Kaune, Sodų gatvėje, iki 1991 metų buvo įsikūręs sovietinės kariuomenės oro pajėgų dalinys.
* Statomų namų vietoje veikė cheminė kariškių drabužių valykla.
* Iš valyklos į gruntą kelis dešimtmečius buvo pilamos įvairios cheminės medžiagos.
* Be chloro junginių, aptikta kadmio, švino, gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų, tačiau jų koncentracija neviršijo leistinų normų.
Peroksidas skirtas ne tam
Vidmantas Kapočius
Chemijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, daktaras
„Chloro junginius bandys naikinti peroksidu? Tikrai nepavyks. Peroksidas tinka balinti skalbinius arba iš brunetės padaryti blondinę.
Chlorą kitu elementu pavertusiam žmogui reikėtų skirti Nobelio premiją. Tai tas pat, kas šviną paversti auksu.
Visi chloro junginiai ir pesticidai deginami 500-600 laipsnių temperatūroje. Arčiausiai Lietuvos tokia krosnis veikia Vokietijoje, tačiau tai yra labai brangi procedūra.
Pigiau būtų užterštą gruntą paslėpti po storu betono arba asfalto sluoksniu, kad jis neturėtų sąlyčio su oru.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.