Praėjusį pirmadienį Kaišiadoryse turėjo paaiškėti įmonė, kuriai greičiausiai bus patikėta tęsti miesto vandens tinklų atnaujinimą - planuojama nutiesti dar apie 27 kilometrus naujų vamzdynų.
ES tam skyrė apie 10 mln. litų. Dar panašiai tiek planavo pridėti savivaldybė. Kadangi darbų vertė galėjo viršyti 18 mln. litų, savivaldybė skelbė tarptautinį konkursą.
Tačiau praplėšę vokus, kuriuos pateikė 13 konkurse dalyvavusių įmonių, savivaldybės darbuotojai neteko žado.
Kauno bendrovė „Mitnija“ užsakymą pasiūlė atlikti vos už 3,5 mln. litų (neįskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio).
Daugiausia užsiprašiusi įmonė nutiesti vandentiekį siūlė maždaug už 10 mln. litų.
Rajono valdžią tokie konkurso rezultatai ir džiugina, ir gąsdina. Pigiai atlikti darbai krizės metu leis sutaupyti. Tačiau neaišku, ar kainą smarkiai sumažinę verslininkai pajėgs įvykdyti savo įsipareigojimus.
Tuo tarpu konkursus laiminčios įmonės ragina nepanikuoti. Esą dabartinės kainos yra realios - tiesiog senosios buvo per daug išpūstos.
Skambina pavojaus varpais
Dėl tokių konkursų rezultatų ypač sunerimusi Statybininkų asociacija. Ji prašo sugriežtinti Viešųjų pirkimų įstatymą.
Siūloma grąžinti prieš kelerius metus panaikintą nuostatą, kad gavęs pernelyg pigų pasiūlymą pirkėjas privalėtų pareikalauti iš konkurso laimėtojo pagrįsti kainą.
Laimėtojas turėtų įrodyti, kad galės taip pigiai atlikti darbus, jei pasiūlymo kaina būtų daugiau kaip 15 proc. mažesnė nei visų pasiūlytų kainų vidurkis.
„Dabar pirkėjas gali savo nuožiūra paprašyti pagrįsti pasiūlymą. Tačiau valdininkai dažniausiai nieko nesiaiškina. Jie džiaugiasi gavę pigių pasiūlymų ir sutaupę valstybės lėšų“, - tvirtino Statybininkų asociacijos vadovas Adakras Šeštakauskas.
Daugumoje Lietuvoje skelbiamų konkursų keliamas vienintelis kriterijus: laimi pigiausią pasiūlymą pateikusi bendrovė.
A.Šeštakauskui kelia nerimą, jog tokia politika skaudžiai atsilieps valstybei - pigiai pastatyti pastatai bus nesaugūs, greitai išlįs brokas, statybininkai naudos prastesnes medžiagas.
Regi suplanuotus bankrotus
Kai kurioms vos galą su galu suduriančioms bendrovėms dabar svarbu laimėti konkursą bet kokia kaina. Verslininkai siekia gauti bent kiek pinigų, sulaukti avanso ir taip pragyventi dar kelis mėnesius. Toliau - kaip Dievas duos.
„Gali būti, kad numušusi kainą ir konkursą laimėjusi įmonė turi savų planų: pasiimti avansą, pinigus išplauti ir bankrutuoti“, - neatmeta galimybės Albinas Vaitkevičius, statybų sąmatas skaičiuojančios bendrovės „Sistela“ vadovas.
Konkursą laimėjusi bendrovė gali bankrutuoti ir natūraliai - jai tiesiog neužteks užsakovų sumokėtų lėšų.
A.Vaitkevičius neatmeta galimybės, kad pigiai darbus atlikti įsipareigojusi įmonė ne tik naudos pigesnes ar nekokybiškas medžiagas bei įrangą, bet ir slėps mokesčius, atlyginimus statybininkams mokės vokeliuose.
Dar didesnis pavojus esą kyla su tokiomis bendrovėmis susidėjusiems subrangovams. Jie gali nesulaukti už atliktus darbus ar pristatytas medžiagas pažadėtų pinigų.
Statybos vis dar pinga
„Sistela“ pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus normatyvus gali apskaičiuoti, kiek kainuotų pastatyti vieną ar kitą objektą. Valstybės įteisinta metodika leidžia nustatyti vidutines statybos darbų, kelių tiesimo kainas.
A.Vaitkevičius nesistebi, kad prieš porą metų, kai statybos verslas augo kaip ant mielių, trūko darbuotojų, paslaugų kainos pūtėsi kaip ir nekilnojamojo turto burbulas.
Valstybei ir privatiems užsakovams tekdavo sumokėti pusantro ar du kartus daugiau, nei tie darbai kainavo iš tikrųjų.
Tačiau pasirinkimo nebuvo - konkursuose dalyvaudavo vos viena kita įmonė, konkurencijos iš esmės nebuvo.
Praėjusių metų pabaigoje kainos pradėjo mažėti. Iš pradžių jos nukrito keliasdešimt procentų. Dabar kai kuriuose konkursuose - net kelis kartus.
A.Vaitkevičius tvirtina, jog nemažai viešųjų pirkimų konkursus laiminčių bendrovių pasiūlo mažesnes kainas, nei realiai turėtų būti.
Ligoninę pastatys pusvelčiui
Nemažai kalbų šių metų pavasarį sukėlė valstybės valdomo Turto banko rengtas Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso statybos konkursas. Dėl šio kąsnio varžėsi visos didžiausios šalies statybos bendrovės.
Penkių aukštų 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą valstybė planavo pastatyti už 108 mln. litų. Prieš krizę skaičiuota, kad statybos kaina galėtų siekti net 200 mln. litų.
Tačiau konkursą laimėjęs „Mitnijos“ ir „Veikmės“ konsorciumas pasisiūlė darbus atlikti už 53 mln. litų. Panašias kainas siūlė dar kelios bendrovės.
Daugiausia - 88 mln. litų - užsiprašė „Skirnuva“.
Tokie rezultatai papiktino konkurso nelaimėjusios bendrovės „Eikos statyba“ savininką ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovą Robertą Dargį.
„Tai akivaizdus blefas. Konkursuose pateikiamos protu nesuvokiamos kainos“, - tuomet „Lietuvos rytui“ tvirtino verslininkas. Jis teigė, jog tiek pinigų, kiek užsiprašė laimėtojai, vargu ar užtektų statybinėms medžiagoms nupirkti.
Įtarimą sukėlė ligoninės statybos ir įrengimo kvadratinio metro kaina - 2000 litų.
Pavyzdžiui, Vokietijoje pastatyti medicinos įstaigą kainuoja tris su puse karto daugiau.
Teko nusileisti ant žemės
Tačiau „Lietuvos ryto“ gauta informacija liudija, kad viešai dėl dempingo besipiktinantys „Eikos“ atstovai kituose konkursuose greičiausiai daro tą patį.
Kaišiadoryse šį pavasarį vyko darželio „Spinduliukas“ rekonstrukcijos konkursas.
Savivaldybė tam planavo išleisti apie 4 mln. litų. Tačiau mažiausią kainą, aplenkusi net 25 konkurentus, pasiūlė „Eikos statyba“. Ji darželį žada rekonstruoti už 1,4 mln. litų.
„Tai yra nereali kaina. Mūsų vertinimu, visi darbai kainuoja mažiausiai 2,1 mln. litų. Dirbdami pigiau patirtume nuostolių“, - tvirtino konkursą pralaimėjusios vienos nedidelės bendrovės atstovas, prašęs neskelbti jo pavardės.
Jis teigia, kad panašios strategijos „Eikos statyba“ ėmėsi ir kituose konkursuose - siūlo neįtikėtinai mažas kainas.
Lygina su žvėrimis
„Eikos statybos“ generalinis direktorius Rytis Ivanauskas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad norint laimėti konkursus tenka siūlyti kur kas mažesnę kainą.
„Dabar yra dvi galimybės: dalyvauti konkurse ir nugalėti arba olimpiniu principu - tik dalyvauti. Šis variantas mūsų netenkina, nes pasirengti konkursui irgi kainuoja. Jeigu nesistengtume laimėti, tektų uždaryti įmonę ir išeiti porai metų atostogauti“, - sakė R.Ivanauskas.
Jis tvirtina, kad įmonė visada įvertina savo galimybes ir siūlo pagrįstas kainas. Esą dabar užtenka minimalaus uždarbio, kad būtų galima išsilaikyti iki krizės pabaigos.
„Yra visokių būdų įvykdyti užsakymą net ir už mažą kainą nepatiriant nuostolių. Tai mūsų vidaus reikalas“, - tvirtino bendrovės vadovas.
R.Ivanauskas dabartinę rinkos situaciją palygino su šalta žiema miške: „Žvėrims trūksta ėdesio, kasdien dalis jų nugaišta. Iki pavasario žvėrių liks gerokai mažiau. Tie, kurie išliks, kitais metais gali tikėtis uždirbti, nes konkurencija jau bus ne tokia arši“.
Anksčiau žarstė aukso kalnus
„Prieš gerus metus statybos įmonės gaudavo 100-200 procentų pelno. Jei lyginsime su tuometine situacija, dabar statybininkai dirba nuostolingai“, - ironizavo statybos bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius Arūnas Minelga.
Jis įsitikinęs, kad net ir kelis kartus sumažėjusios darbų kainos dabar atspindi realią padėtį rinkoje.
„Mes planuojame sėkmingai pastatyti ligoninę Santariškėse ir dar gauti pelno. Žinoma, jis bus labai kuklus“, - įtarimus dėl dempingo sklaidė verslininkas.
A.Minelga tvirtina, jog statybos kaina šiemet gerokai sumažėjo tris kartus atpigus darbo jėgai, sumažėjus statybinių medžiagų kainai.
„Vieni statybinių medžiagų įsigyja pigiau, kiti - brangiau. Skiriasi ir naudojamos technologijos“, - paklaustas, kodėl nepelningi užsakymai kitiems garantuoja bent jau nedidelį uždarbį, aiškino „Mitnijos“ generalinis direktorius.
Darbų kokybė pagerėjo
Didžiųjų statybos bendrovių vadovai tvirtino, kad šiais metais, kai statybininkai uždirba gerokai mažiau, darbų kokybė turėtų pagerėti.
„Žmonės pradėjo vertinti darbą, tapo atsakingesni. Labai sumažėjo girtavimo atvejų.
Statybininkai žino, kad jiems nusižengus bus galima nesunkiai surasti pamainą“, - tvirtino „Eikos statybos“ vadovas R.Ivanauskas.
Be to, įmonės pasinaudojo didele darbo jėgos pasiūla ir prastesnius statybininkus pakeitė geresniais, atėjusiais iš bankrutavusių bendrovių.
Vienas nedidelės statybos bendrovės vadovas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad norėdamos išsilaikyti ir įvykdyti per vargus iškovotus užsakymus įmonės savo darbuotojams didžiąją dalį atlyginimo moka vokeliuose.
„Didelės kompanijos turi ir kitų privalumų - jų sandėliuose pilna užsigulėjusių statybinių medžiagų, kurias dabar galima panaudoti nedidinant sąnaudų.
O mums viską tenka pirkti“, - pasakojo verslininkas.
Konkursų rengėjai - sutrikę
Praėjusių metų pirmoje pusėje konkursus keliams tiesti ir remontuoti rengusi Lietuvos automobilių kelių direkcija naujiems darbams turėdavo skirti maždaug 10-15 proc. daugiau lėšų, nei realiai jie kainuodavo.
Kelininkai turėdavo pakankamai užsakymų, todėl konkursuose būdavo maža konkurencija. Tai leisdavo kelti kainas.
Tačiau pernai rudenį situacija pradėjo keistis. Pavyzdžiui, lapkritį paskelbus konkursą rekonstruoti Klaipėdos Jakų transporto žiedą, iš įmonių pasiūlymų paaiškėjo, kad mažiausia pasiūlyta kaina jau atitinka realius specialistų skaičiavimus.
„Tačiau šiuo metu konkursus laiminčios įmonės prašo beveik perpus mažiau, nei realiai turėtų būti. Esame šiek tiek sutrikę“, - pripažino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Audrius Vaznelis.
Daug ką nustebino net menkutis konkursas Kaune.
Duobių lyginimo darbams viename iš kelių konkursų buvo numatyta skirti 1,123 mln. litų. Tačiau bendrovė „Kauno keliai“ šiuos darbus atliks už 284 tūkst. litų.
Pats metas statytis
„Dabar rekonstruoti namus - pats geriausias metas“, - sako panevėžietis Regimantas Urbutis. Jis rūpinasi seno daugiabučio namo atnaujinimu.
Vyras tvirtina, kad nedideliuose konkursuose Panevėžyje dalyvauja dešimtys bendrovių - net ir statybos gigantai, kuriems anksčiau milijono litų užsakymas keldavo juoką.
Penkių aukštų 45 butų namo rekonstrukcija šiuo metu kainuoja apie 600 tūkst. litų. Anksčiau už tai būtų reikėję mokėti apie milijoną.
Ar tokios mažos kainos neatrodo įtartinos?
„Atpigo medžiagos, smarkiai sumažėjo statybininkų atlyginimai. Įmonės dažnai dirba negaudamos pelno, kad valstybei galėtų sumokėti mokesčius ir darbuotojams algas. Namų atnaujinimą stebi specialistai, todėl kokybė dėl to neturėtų nukentėti“, - ramino R.Urbutis.
Problemos per daug išpūstos?
Statybininkų asociacija kol kas negali įvardyti nė vieno atvejo, kad konkursą laimėjusi bendrovė nebūtų pajėgusi įvykdyti užsakymų dėl per mažos pasiūlytos kainos.
Esą tokių pavyzdžių ieškoti dar anksti - darbai daug kur tik prasidėjo arba dar nesibaigė dokumentų tvarkymas. Kai kurių konkursų rezultatai apskųsti.
Viešųjų pirkimų tarnyba kol kas taip pat nepastebėjo, kad įsipareigojimai pigiai atlikti darbus darytų žalą valstybei.
„Verslininkai visada stengiasi kuo daugiau uždirbti. Jie gali blogai atlikti darbus, jei sutiko tai padaryti už mažą kainą, tačiau lygiai tas pats gali atsitikti, jei darbų kaina dirbtinai išpučiama“, - teigė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Jakštas.
Siūlo numatyti baudas
V.Jakštas pabrėžia, jog konkursų organizatoriai gali naudotis įvairiais saugikliais, kurie užtikrintų, kad darbai būtų atlikti nepriekaištingai.
Kad apsisaugotų nuo broko, užsakovai konkurso reikalavimuose turi detaliai išvardyti, kokias statybines medžiagas ir įrangą turi naudoti statybininkai. Pasirinkusius prastesnes medžiagas galima iškarto atmesti.
Užsakovas taip pat turi visas galimybes kontroliuoti, kaip atliekami darbai ir kokias medžiagas naudoja rangovai.
Norint apsisaugoti nuo netikėtumų, pavyzdžiui, kai konkursą laimėjusi bendrovė staiga atsisako atlikti darbus ar jų nebaigia, siūloma nustatyti dideles baudas. Visus pinigus už atliktus darbus siūloma sumokėti tik įvertinus kokybę.
Keisti įstatymų neskuba
Ūkio viceministras Rimantas Žylius mano, kad Viešųjų pirkimų įstatymas pagal Statybininkų asociacijos siūlymus greičiausiai nebus pakeistas.
Esą galima būtų tobulinti kitus teisės aktus.
„Visko į įstatymus nesurašysi. Kiekvienas atvejis yra unikalus. Perkančioji organizacija geriau žino, ko jai reikia, todėl privalo turėti daugiau laisvių“, - mano viceministras.
Atsisakyti mažiausios kainos kriterijaus neketinama, nes būtent ji labiausiai skatina įmonių konkurenciją. Be to, valdininkai nemano, kad dabartinė situacija bus ilgalaikė.
„Dar visai neseniai mums teko ieškoti būdų, kaip skatinti įmonių konkurenciją, nes konkursuose jų dalyvaudavo per mažai“, - priminė R.Žylius.
Kai kurie statybų kainas analizuojantys specialistai mano, jog dabartine padėtimi nepatenkinti statybininkai triukšmauja dėl vieno dalyko - jie per keletą metų priprato prie gero gyvenimo ir didelio pelno.
Dabar susitaikyti su šiuo praradimu - per sunku.