Pabandyk sugrąžinti televizorių į parduotuvę - nusvilsi nagus

Lietuvos pirkėjai per krizę skuba pasinaudoti šia savo teise, o prekybininkai jau skundžiasi, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių ėmė tuo piktnaudžiauti.

Anot pardavėjų, dėl nereikšmingų gedimų klientai grąžina kompiuterius, televizorius, kitas prekes likus kelioms dienoms iki dvejus metus trukusio garantinio laikotarpio pabaigos. Jie turi tokią teisę - reikalauti įrenginį remontuoti arba sugrąžinti pinigus.

Klientai renkasi pinigus, pardavėjams palikdami nuvertėjusius pirkinius.

„Tokių atvejų pastaruoju metu itin padaugėjo.

Dažniausiai tai susiję su išperkamosios nuomos būdu įsigyta buities technika.

Matyt, žmonės nebeišgali mokėti įmokų, tada pradeda ieškoti smulkių priekabių - esą daiktas per garsiai veikia ar vaizdas ekrane - prastos kokybės“, - patvirtino Edgaras Perednis „Elektromarkt“ mažmeninės prekybos tinklo direktoriaus asistentas.

Dėl to nuostolių patiriantys verslininkai norėtų keisti prekių keitimo, grąžinimo ar jų trūkumų kompensavimo tvarką.

Siūloma, kad sugrąžinant naudotą ar sugedusį televizorių būtų įvertinamas prekės nusidėvėjimas, o pirkėjui kompensuojama ne visa pirkinio suma.

Prieš savaitę teisingumo ministras Remigijus Šimašius pažadėjo, jog bus priimti teisės aktai, padėsiantys užkirsti kelią vartotojų piktnaudžiavimui.

Lietuvoje vartotojų teisės ginamos remiantis visoje Europos Sąjungoje nustatyta tvarka - jei prekė nekokybiška, gamykliniams defektams taikoma ne trumpesnė nei dvejų metų garantija, o pirkėjas turi teisę rinktis - prekę remontuoti, reikalauti sumažinti kainą arba atsiimti pinigus už pirkinį.

Tačiau daugelyje šalių prekę galima grąžinti net tuomet, kai ji nėra sugedusi, o pirkėjas tiesiog persigalvojo.

Pirkėjas visada teisus

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) namų apyvokos reikmenų prekybos centrai varžosi ne tik kainomis, bet ir laikotarpiu, per kurį galima grąžinti prekę vien dėl to, jog ji nepatiko.

Už Atlanto trys mėnesiai atrodo pakankamai protingas laikotarpis apsispręsti, ar norite pasilikti didelės įstrižainės televizorių, virtuvės kombainą, MP3 grotuvą, laikrodį.

Tuo sugeba pasinaudoti ir lietuviai - grupė tautiečių Naujajame Džersyje iš prekybos centro buvo „pasiskolinę“ pusantro metro įstrižainės plazminį televizorių tiktai tam, kad galėtų pasižiūrėti, kaip žaidžia Lietuvos krepšinio rinktinė Pekino olimpiadoje.

Vėliau „nepatikusį“ televizorių jie grąžino pardavėjams.

Ir tai - ne tik apsukrių lietuvių idėja. Pardavėjų meile pirkėjams naudojasi daugybė amerikiečių.

Bet Lietuva - ne Amerika.

Čia dvi savaitės apsispręsti suteikiamos tiktai drabužių pirkėjams. O nepatikusį televizorių, DVD grotuvą, fotoaparatą, telefoną ar kompiuterį teks pasilikti arba pačiam tapti pardavėju internete.

„Mūsų prekybos centruose pirkėjai turi visas galimybes įsitikinti, kad jų pasirinkta prekė veikia ir yra kokybiška.

Tačiau patį svarbiausią darbą atlieka parduotuvės konsultantai - jie turi ne įtikinti pirkėją įsigyti daiktą, o padėti išsiaiškinti, ko žmogui iš tiesų reikia“, - tikino Asta Keibienė, „Topo centrą“ valdančios bendrovės „AG Group“ komunikacijos projektų vadovė.

Anot jos, jeigu žmogus įsigijo daiktą, kuris jam netinka, pavyzdžiui, televizorius yra per didelis mažame bute, dalis kaltės tenka ir konsultantui, kuris neišsiaiškino, ko reikia pirkėjui.

Prekybos centruose pirkėjai dabar turi visas galimybes išstudijuoti norimo įsigyti prietaiso technines savybes.

„Žmogus, nusprendęs įsigyti brangesnį daiktą, neperka pirmo pasitaikiusio - apeina kelias parduotuves, prieš tai išstudijuoja skirtingų prietaisų savybes, jas palygina“, - aiškino A.Keibienė.

Pardavėjai įsitikinę: jeigu būtų galima grąžinti kokybiškus pirkinius, lietuviai tikrai sugalvotų, kaip iš to pasipelnyti.

Jau dabar, prasidėjus krizei, daugėja mėginimų grąžinti brangius pirkinius.

„Man yra tekę būti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmonės ten iš tiesų piktnaudžiauja savo teisėmis.

Tačiau jeigu ir Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kuris įpareigotų mus priimti atgal kokybiškas prekes, taip ir darytume“, - sakė A.Keibienė.

Priimti prekę atgal Lietuvoje įpareigoti tik drabužių pardavėjai. Tačiau išimtys taikomos apatiniam trikotažui, kojinėms - dėl higienos sumetimų.

Rūbų parduotuvėse prie kasų dažniausiai aiškiai surašytos sąlygos, kuriomis daiktus galima grąžinti, ir pardavėjos nepatikusią ar netikusią palaidinę priims be atsikalbinėjimų.

„Yra taisyklės ir mes jų laikomės. Juk žmonėms visko nutinka. Grįžti namo ir apsižiūri, kad drabužių spalvos nedera ar dydis per mažas.

Galbūt prieš kelerius metus pasitaikydavo atvejų, kai pardavėjai nenorėdavo priimti prekės, nes tokia būdavo kokios nors įmonės politika. Vadovai liepdavo parduotuvių darbuotojams taip elgtis.

Dabar tokių atvejų pasitaiko retai.

Apie vartotojų teises pastaruoju metu daug kalbama ir pirkėjai jau žino, ką jie gali, nors kartais tikisi pakeisti, pavyzdžiui, akivaizdžiai dėvėtą drabužį“, - sakė Irma Marcinkienė, „Aprangos“ tinklo rinkodaros direktorė.

Anot jos, piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko retai.

Jeigu žmogus įsigijo brangų rūbą, kad nueitų į vakarėlį, o po to tikisi jį grąžinti, jam gali ir nepavykti.

„Nesunku pastebėti, kad rūbas buvo dėvėtas arba nuneštas į valyklą.

Tuomet ir mes turime teisę tokio rūbo atgal nepriimti“, - sakė „Aprangos“ atstovė.

Paprastai daugiau žmonių atneša drabužį pakeisti ar atsiimti pinigus po Kalėdų ar Naujųjų metų - dažniausiai jiems neįtinka dovanos.

I.Marcinkienės teigimu, tai, kad pirkėjas žino, jog pirkinį galės grąžinti, suteikia jam saugumo jausmą ir leidžia laisviau jaustis ir rinktis prekes parduotuvėje.

„Manau, būtų teisinga, jei sąlygos visiems prekybininkams būtų lygios. Juk ir išsirinkęs televizorių gali nusivilti, nes jis netelpa baldų nišoje.

Todėl ir buitinės technikos pardavėjams galėtų būti taikomi reikalavimai priimti prekę, net jei ji be defektų“, - svarstė I.Marcinkienė.

Lietuvos vartotojus ginančiuose įstatymuose numatytas dvejų metų garantinis prekės laikotarpis gamykliniams defektams. Nesvarbu, kokią garantiją suteikia pardavėjas, jei per dvejus metus išryškėja brokas, pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti pinigus, pakeisti prekę kita, sumažinti pirkinio kainą arba nemokamai suremontuoti. Ką pasirinkti, sprendžia pirkėjas, o ne pardavėjas.

Jei prekė kokybiška, taikomas dviejų savaičių laikotarpis, per kurį ją galima grąžinti pardavėjui. Tačiau yra sudarytas sąrašas prekių, kurioms taikomos išimtys.

Masinio vartojimo gaminių, jei jie yra kokybiški, pardavėjas priimti atgal neprivalo, tai yra:

* parfumerija ir kosmetika;

* spausdintos knygos;

* apatinis trikotažas bei kojinės;

* juvelyrikos dirbiniai iš tauriųjų metalų, perlai, brangakmeniai;

* transporto priemonės;

* elektros prietaisai, vaizdo įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo įrašymo ir atkūrimo įrenginiai;

* optikos, fotografijos, kinematografijos prietaisai ir aparatai;

* laikrodžiai;

* muzikos instrumentai;

* baldai, patalynė, šviestuvai;

* žaislai, žaidimai, kūdikių drabužėliai;

* ginklai ir šaudmenys bei kai kurios kitos prekės.

* Jeigu daiktas buvo pirktas internetu, galioja 7 dienų terminas, per kurį pirkėjas turi teisę grąžinti daugumą prekių, išskyrus vaizdo, garso įrašus, programinę įrangą, kurių pakuotė buvo pažeista, laikraščius, žurnalus ir kitus periodinius leidinius.

Edita Urmonaitė, LR korespondentė (Paryžius)

Savaitė - tiek laiko Prancūzijos vartojimo kodeksas pirkėjui duoda persigalvoti ir nepatikusias prekes grąžinti. Ši taisyklė galioja tiek parduotuvėse, tiek per katalogus arba internetu įsigytoms prekėms.

O prekę laiku pristačiusiam pirkėjui pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per mėnesį. Tačiau pardavėjas iš jūsų visuomet pareikalaus kasos čekio. Be jo daug nepešite. Geriausiu atveju jums bus leista pasikeisti, pavyzdžiui, per mažą drabužį į didesnį. Kitaip tariant, dovanų grąžinti į parduotuvę beveik neįmanoma, nebent kartu su dovana gavote ir jos čekį.

Parduotuvės atgal nepriima ir gendančių prekių, programinės įrangos, vaizdo ir garso įrašų, jeigu jų pakuotės buvo praplėštos. Dažna parduotuvė perspėja, jog nepriima ir apatinio trikotažo.

Taip pat taikomi apribojimai per išpardavimus. Labai dažnai ir geriausiu atveju prekę bus galima tik pakeisti arba už jos kainą įsigyti kitą daiktą.

Prancūzijoje vartotojų teises gina galinga, atskirą žurnalą „Que Choisir“ ir puikius teisininkus turinti asociacija „60 millions de consommateurs“.

Ji atlieka daug tyrimų dėl galimos prekių žalos sveikatai, lygina produktų kokybę bei kainą ir aiškinasi įvairiausius gamintojų pažeidimus arba suktybes.

Apsigalvojote? Jungtinėje Karalystėje nepatikusį drabužį, batų porą ar šiaip kokią prekę pardavėjams grąžinsite be rūpesčių. Pakaks turėti čekį, mokėjimo kortelę, kuria naudojotės, bei pernelyg nedelsti - prekių grąžinimo terminas čia svyruoja nuo 14 iki 30 dienų.

Nebus jokių tardymų, nereikės nieko įrodinėti - „apsigalvojau“ čia yra pakankamai svari priežastis.

Svarbu, kad drabužiai būtų nedėvėti, o etiketės nenukirptos. Šia parduotuvių taisykle britai linkę papiktnaudžiauti. Pasitaiko gudruolių, ypač moterų, kurios, norėdamos pasipuošti išskirtiniam vakarui, nepagaili solidžios sumelės. Sumaniai tarp klosčių paslėpusios etiketes, jos prašmatniu apdaru puikuojasi vieną vakarą.

Svarbiausia drabužio nepriprakaituoti, neištepti kosmetika ir nesilankyti ten, kur tvyro cigarečių dūmai.

Kitą rytą po tokios nieko nekainuojančios „nuomos“ apdaras keliauja atgal į parduotuvę, kur pagal vartotojų teisių apsaugos taisykles pardavėjai privalo jį priimti atgal, jei, žinoma, nėra akivaizdžių dėvėjimo žymių.

Ir buitinės technikos, vaizdo, garso aparatūros pirkėjas turi teisę pirkinį grąžinti.

Pavyzdžiui, iš mobiliojo ryšio tiekėjo įsigijęs telefoną klientas gali pasinaudoti vadinamuoju „coolingoff“ - atvėsimo - laikotarpiu, kuris gali siekti iki mėnesio, ir daiktą grąžinti.

Visai nesvarbu, kad mobiliojo ryšio telefonas išpakuotas ir juo jau skambinote. Nutarėte, kad jis jums nemielas, nepatogus naudotis, nepatinka? To užtenka.

Vienas didžiausių ir populiariausių kompiuterinės, garso ir vaizdo aparatūros prekybos tinklų „Micro Anvika“ siūlo trumpesnį „atvėsimo laikotarpį“ - tik 7 darbo dienas.

Tačiau pardavėjai nelinkę priimti atgal kai kurių prekių dėl higienos, pavyzdžiui, ausinių, laisvų rankų įrangos. Kai kurie pardavėjai atgal nepriima vaizdo kamerų ir fotoaparatų, kuriais jau buvo naudotasi. Argumentas - pirkėjo privatumo apsauga.

Jungtinės Amerikos Valstijos yra tikras vartotojų rojus. Pirkėjai čia naudojasi, regis, neribotomis teisėmis ir galimybėmis.

* Norite naujo televizoriaus? Ar trys mėnesiai - pakankamas laikas įvertinti pirkinį? Tai ir pakankamas laikas neprimokėjus nė cento kas kelis mėnesius namuose turėti vis naujesnio modelio prietaisą, nes senesnį galima tiesiog grąžinti.

* Namų apyvokos prekybos centrai varžosi ne tik kainomis, bet ir pirkėjui sudaromomis sąlygomis, nes manoma, kad galimybė bet kada grąžinti prekę padeda pirkėjui lengviau apsispręsti ir išleisti pinigus. Jis žino, kad nerizikuoja, - jeigu daiktas nepatiks, jį bus galima grąžinti.

* Milžiniškuose prekybos centruose yra kasos ne tik pirkėjams, bet ir „pardavėjams“ - tiems, kurie nori prekes grąžinti. Ir po švenčių prie jų nusidriekia didesnės eilės, nes JAV mandagu prie dovanos pridėti vadinamąjį dovanos čekį. Jis nuo įprasto kvito skiriasi tik tuo, kad ant jo nėra nurodyta kaina.

* Bet daugelyje prekybos centrų, kuriuose galima atsiskaityti mokėjimo kortele, čekio net neprireiks.

* Tačiau yra ir kita medalio pusė, apie kurią diskutuoja ir pirkėjai, ir pardavėjai. Daugiau grąžinamų prekių - didesni ir nuostoliai, kurie šiaip ar taip įskaičiuojami į naujų prekių kainą. Tad liberaliausi pardavėjai rizikuoja pralaimėti kainų mūšį.

* Apskaičiuota, kad prekybininkai dėl sukčiavimo grąžinant prekes kasmet patiria apie 10 milijardų JAV dolerių (24 mlrd. Lt) nuostolių. Tokių atvejų ypač padaugėjo prasidėjus krizei.

* Sukčiavimo schemos paprastos: įsigyjama prekė, o po to padirbamas pirkimo kvitas - jame nurodoma didesnė kaina. Grąžindami prekę sukčiai atgauna daugiau pinigų nei už ją sumokėjo.

* Kitas itin paplitęs sukčiavimo būdas - „nuoma“. Pirkėjas įsigyja drabužį vienam vakarėliui ar didžiulį televizorių, kad galėtų pažiūrėti NBA finalą. Po to televizorius grąžinamas. Tai nėra neteisėta, tačiau pardavėjai turėtų kovoti su šiuo sukčiavimo būdu, nes jis žaibiškai populiarėja.

* Kad apsisaugotų nuo sukčiavimo, kai kurie prekybos centrai registruoja prekes nuolat grąžinančių ir taip įtarimą keliančių pirkėjų duomenis.