Tačiau analitikai yra įsitikinę, kad lato devalvacijos grėsmė dar neišnyko, nes šis išlaidų mažinimas neišsprendžia jokių rimtų problemų. Išlaidų sumažinimas 500 mln. latų, arba maždaug 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), duos Latvijai galimybę gauti dar viena tarptautinės paskolos dalį. Tačiau Latvijos ekonomika ir toliau smunka 20 proc. tempu.
Analitikų nuomone, dar viena Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos (EK) paskolos dalis leis Latvijai tik atsikvėpti iki maždaug metų pabaigos. Iki tol reikia imtis priemonių atkurti ekonomiką. Tačiau lato devalvacijos klausimas greičiausiai vėl iškils, ypač jei Europos ekonomikos atsigavimas neatitiks dabartinių vilčių.
„Dabar Latvija gal gauti pinigų ir išvengti bankroto, ir tai yra gerai, - mano UBS analitikas Djerdis Kovačas. - Tačiau devalvacija - dar neišspręstas klausimas. ... Nors Latvija greičiausiai išvengė kracho, ateityje šis klausimas gali vėl iškilti ir Latvijai tapti rimta problema ilgalaikėje perspektyvoje“.
Ekspertai nesutaria dėl devalvacijos naudos ir žalos, tačiau dauguma analitikų sutaria, kad greitai vėl bus aktyviai kalbama apie lato kurso keitimą euro atžvilgiu.
„Mes manome, kad lato devalvacija - tai laiko klausimas. Šiuo metu lato kursas palaikomas TVF pagalbos dėka, tačiau mūsų nuomonė, kad lato devalvacija - geriausia išeitis Latvijai, bėgant laikui tampa vis labiau vyraujančia“, - mano JAV investicinio banko „Merrill Lynch“ analitikai.
„Nordea“ banko analitikė Annika Lindblad laikosi priešingos nuomonės. „Jei Latvija gaus TVF ir EK paskolą, manau, kad šalis sugebės susidoroti su krize be devalvacijos“, - sakė ji.
Biudžeto išlaidų korekcija Latvijai suteikia kelis mėnesius, greičiausia - iki šių metų pabaigos, labiau keisti šalies biudžetą, įvykdyti struktūrines reformas ir atgaivinti ekonomiką.
„Mes gavome mažiausiai šešis mėnesius. ES pinigų užtenka išgyventi bent jau iki metų pabaigos. Ir to laiko reikia įvykdyti struktūrines reformas, - sakė SEB vyriausiasis analitikas ir Latvijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimas Andis Vilkas.
„Problema yra ta, kad rinka žinią apie devalvaciją gali priimti kaip postūmį veikti ir investuoti. Manau, kad 3-4 proc. devalvacija nepakenktų, o duotų signalą“, - mano „Paribas BNP“ analitikas Bartoszas Pawlowski.
UBS analitiko D.Kovačo nuomonė yra šiek tiek kitokia. Jis teigia, kad net didesnės lato devalvacijos gali nepakakti. „Problema yra ta, kad net 15 proc. gali nepakakti“, - sako jis.
Be to, dauguma analitikų yra įsitikinę, kad lato devalvacija nepakenks Latvijos planams įsivesti eurą. „Mes manome, kad realiausias scenarijus yra toks: lato kurso euro atžvilgiu svyravimo diapazonas pagal antrąjį valiutų kurso mechanizmą ERM II bus padidintas iki standartinių 15 proc.“, - mano „Barclays Capital“ analitikai.