Vyriausybės užsakymu prieš sunkmetį atliekamos gyventojų apklausos nuolat paliudydavo, jog dauguma lenkų nesutinka, kad atominė elektrinė iškiltų šalia jų gyvenamosios vietos. Gyventojus neretai palaikydavo ir vietos valdžia.
Bet pastaraisiais mėnesiais, kai pradėjo daugėti bedarbių, o biudžeto pajamų mažėja, kai kurių gyvenviečių bei regionų vadovai staiga suvokė, kad atominės elektrinės statyba gali tapti jiems gelbėjimo ratu.
Kartą jau atsisakė statybų
Ekspertai spėja, kad Lenkijos gyventojai neigiamą nuomonę apie atominę energetiką susidarė po Černobylio katastrofos. Po avarijos Ukrainoje šaknis giliai buvo įleidęs mitas, kad atominiai reaktoriai yra nepatikimi.
Be to, aktyviai propagandą skleidė ir akmens anglis išgaunantys pramonininkai.
Anglimis Lenkijoje kūrenamos šiluminės elektrinės. O atominė elektrinė būtų tapusi labai rimtu konkurentu joms.
Visuomenė nuolat buvo gąsdinama masiniu angliakasių nedarbu, nes tektų uždaryti šilumines elektrines.
Šiuos mitus įtvirtinti padėjo ir vyriausybės sprendimas po Černobylio avarijos sustabdyti atominės elektrinės statybą Žarnovcuose.
Varšuva tada pusvelčiui Suomijai pardavė Maskvoje brangiai pirktus reaktorius ir apleido įpusėtas statybas.
Krizė pakeitė nuomonę
Bet pastaruoju metu į premjero Donaldo Tusko kanceliariją iš įvairių regionų ėmė plūsti laiškai su prašymais paskirti atitinkamą regioną vieta pirmosioms atominės elektrinės statyboms.
Pirmieji suskubo būtent Žarnovcų apylinkės vadovai.
Jie priminė premjerui, kad Lenkijos mokslininkai jau seniai nustatė, jog geriausia vietai atominei elektrinei yra Žarnovcuose.
Žarnovcų apylinkes valdanti Gnevino taryba vienbalsiai pritarė kreipimuisi į premjerą.
Meras Zbigniewas Walczakas pareiškė, kad gyventojų požiūris į atominę energetiką šiuo metu yra radikaliai pasikeitęs.
Anot Z.Walczako, tiek prieš 25 metus, kai komunistinė valdžia be gyventojų atsiklausimo pradėjo statybas, tiek dar pernai vietiniai žmonės atominės elektrinės nenorėjo.
Dabar daugelis tam esą pritaria, nes supranta, jog statybos suteiktų jiems darbą.
Sukruto šiluminės elektrinės
Nuo Gnevino nusprendė neatsilikti ir kitų Lenkijos miestų, siūlančių vietą atominei elektrinei, vadovai.
Premjerui laiškus su analogiškais prašymais jau nusiuntė Belchatuvo, Konino bei Ščecino merai.
Visuose šiuose miestuose veikia šiluminės elektrinės, tačiau šių vadovai baiminasi, kad dėl mažėjančios akmens anglių gavybos ateityje gali tekti jas uždaryti.
Belchatuve veikia didžiausia rudosiomis anglimis kūrenama elektrinė visoje ES.
Specialistai prognozuoja, kad po penkerių metų anglių ištekliai baigsis.
Belchatuvo meras Marekas Chrzanowskis teigia, jog gyventojai vieningai pritarė kreipimuisi į premjerą, nes bijo dėl krizės tapti bedarbiais.
Šiluminėje elektrinėje bei anglių kasyklose dirba 20 tūkstančių žmonių, kurie esą noriai persikvalifikuotų į atominės elektrinės statybininkus.
Meras M.Chrzanowskis vardija Belchatuvo privalumus: miestas yra Lenkijos centre, turi gerą infrastruktūrą, o iškastose šachtose susiformavę keliolikos kilometrų ilgio bei šimto metrų gylio vandens baseinai tiktų reaktoriams aušinti.
Vardija savo privalumus
Panašius pranašumus premjerui vardija ir Konino vadovai.
Jie teigia, jog čia veikiančiai šiluminei elektrinei vietinių anglių ims trūkti jau po poros metų.
Be to, priminta, jog šalia Konino esantį Klempičų kaimą Varšuvos mokslininkai buvo dar 1985 metais nurodę kaip tinkamiausią vietą antrai atominei elektrinei.
Į statybvietę pretenduoja ir šalia Ščecino esantis Gryfinas.
Miestelio seniūnas Maciejus Szabalkinas garantavo, jog prašymą remia visi gyventojai.
Šie įsitikinę, kad tai padėtų išsaugoti darbo vietas bei klestėti iš mokesčių.