Tokios prognozės pateiktos penktadienį Lietuvos banko valdybos
patvirtintoje naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.
Apžvalgoje nurodyta, kad Lietuvos finansų sistemai šie ir
ateinantys metai bus kupini iššūkių. Nepalanki vidaus
makroekonominė padėtis nulėmė skolininkų padėties pablogėjimą:
padidėjo įmonių nuostoliai ir bankrotų skaičius, didesnė negu
ankstesniais metais namų ūkių dalis susidūrė su sunkumais vykdydama
įsipareigojimus kredito institucijoms.
Situacija pasaulio finansų rinkose lėmė didesnius rizikos
priedus skolinant naujų ekonomikų šalims, įskaitant ir Lietuvą.
Nors naujų ekonomikų šalių rizikos priedų lygis tebėra aukštas,
pastaruoju metu rizika mažėja ir ateityje reikšmingiau mažės
stabilizavusis ir į tvarų augimą grįžus šalies ekonominei raidai
bei atsigavus pasaulio ekonomikai.
Apžvalgoje teigiama, kad 2007 m. pabaigoje pasirodę pirmieji
kredito augimo lėtėjimo požymiai 2008 m. tapo akivaizdūs, o metų
pabaigoje ir 2009 m. pradžioje bankų paskolų portfelis pradėjo
trauktis. 2008 m. antrojoje pusėje bankų paskolų portfelio kokybė
taip pat pradėjo prastėti.
Tai daugiausia lėmė skolinimas verslui, tačiau ateityje
tikėtinas ir paskolų namų ūkiams kokybės pablogėjimas dėl
didėjančio nedarbo ir mažėjančių gyventojų pajamų. Bankų sistemos
veikla 2008 m. buvo pelninga.
Kita vertus, pradėjo didėti nuostoliai dėl paskolų vertės
sumažėjimo, o paskutinį ketvirtį ir 2009 m. pirmąjį ketvirtį bankų
sistema jau patyrė nedidelių nuostolių. Bankų riziką mažino toliau
didėjęs kapitalo pakankamumas, rodęs geresnį rizikos padengimą
kapitalu ir didesnius netikėtų nuostolių padengimo rezervus.
Likvidumo rizikos požiūriu bankų sistemos atsparumą išorės
šokams užtikrino tai, kad bankai daugiausia skolinosi vidaus
rinkoje ir iš patronuojančiųjų bankų. 2008 m. pabaigoje padidėjusi
likvidumo rizika dėl išaugusio indėlių atsiėmimo nuslopo ir šalies
bankų sistemoje nebuvo jaučiamas likvidumo trūkumas.
Tam turėjo įtakos ir bankų privalomųjų atsargų normos
sumažinimas nuo 6 iki 4 proc., padidinta maksimali indėlių
draudimo išmokos suma iki 100 tūkst. eurų. Be to, patronuojantieji
bankai kompensavo likvidumo trūkumą rinkoje papildomai skolindami
patronuojamiesiems bankams.
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai patvirtino,
kad likvidumo įtampa rinkoje atlėgo, o kredito rizika yra
didžiausias iššūkis šalies bankų sistemai vidutiniu laikotarpiu.
Kredito rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad
bankų sistema turi pakankamas kapitalo atsargas tikėtiniems paskolų
portfelio nuostoliams dengti.
Bankų sistemos kapitalo atsargos, skirtos netikėtiems
nuostoliams padengti, 2008 m. ir 2009 m. pradžioje išaugo. Be to,
bankai turi savarankiškus kapitalo didinimo planus. Tolesnis
kapitalo didinimas yra svarbus finansinio stabilumo stiprinimo
elementas, užtikrinantis tinkamą bankų pasirengimą absorbuoti
galimus, nors ir mažai tikėtinus, kredito nuostolius susiklosčius
itin nepalankiai šalies ir pasaulio makroekonominei aplinkai.
Apžvalgoje nurodytos svarbiausios finansų sistemos rizikos
mažinimo priemonės, pritaikytos 2008 m. ir 2009 m. pradžioje.