Lietuvos ekonomikos laukia ilgas kelias
brendant iš dabartinės krizės. Pagrindinės Lietuvos eksporto
rinkos dar ir kitais metais išgyvens itin gilų nuosmukį, todėl
mažoje ir atviroje Lietuvos ekonomikoje nėra priežasčių sprogti
optimizmui.
Mūsų šalis turi laukti, kol įsibėgės
išorės rinkos. Taip teigė SEB banko prezidento patarėjas dr.
Gitanas Nausėda, pristatydamas SEB banko parengtą Lietuvos
makroekonomikos apžvalgą.
SEB analitikai mano, kad Lietuva apie
ūkio atsigavimą galės galvoti 2011 metais. Anot jų, valdžios
pastangos karpyti valstybės biudžeto išlaidas ir iki minimumo
sumažinti deficitą iš dalies net pagilino nuosmukį, kadangi
apribojo vidaus vartojimą ir verslo investicijas, taip pat pablogino
ūkio subjektų lūkesčius.
G.Nausėda taip pat prieštaravo
premjero Andriaus Kubiliaus teiginiams, kad Lietuva eurą gali
įsivesti 2012 metais. Bankininko teigimu, reali data yra nebent 2013
metai.
Mokesčių didinimas neduos lauktų
rezultatų
Analitikai teigia, kad tolesnis
biudžeto deficito mažinimas „per jėgą“ yra rizikingas.
G.Nausėda aiškino, kad Lietuvos ekonomika pasiekė tokį tašką,
kai mokesčių didinimas nebegarantuoja papildomų pajamų biudžete,
todėl tikslingiausia stengtis sumažinti viešąsias išlaidas.
Makroekonomikos apžvalgoje teigiama,
jog teoriškai PVM didinimas lemia mažesnius šalies investicinio
įvaizdžio nuotolius nei pelno ar gyventojų pajamų mokesčio
pakėlimas. Be to, PVM neturi įtakos eksportuojančios savo prekes
įmonėms. Tačiau, SEB bankas mano, kad PVM didinimas dviem
procentais neduos laukto rezultato, nes verslas nebegali prisiimti
nuostolių, o pirkėjų kišenės ir taip tuščios.
G.Nausėda peikė politikus, kurie
teigia, kad PVM didinimas lengviau pakeliamas defliacijos metu. „Kuo
jis švelnesnis pirkėjams, tuo skaudesnis pardavėjams“, -
konstatavo SEB banko prezidento patarėjas.
Jis sukritikavo ir kai kurių
valdančiųjų siūlymus įvesti kelių pakopų PVM tarifą. „Tai
būtų tas pats, kaip grąžinti PVM lengvatas ir sumažintų gaunamų
įplaukų apimti. Antra, tai būtų mokesčių reformos
kapituliacija. Tos valdančiosios koalicijos partijos, kurios kėlė
rankas už mokesčių reformą, dabar siūlo priešingus dalykus. Tai
kuriuo keliu mes einame?“, - klausė G.Nausėda.
Nekilnojamojo turto mokesčio
nenurašo
Vos tik prabilus apie biudžeto skylių
kaišiojimą pasigirsta kalbų, kad netrukus bus svarstomas
nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas. G.Nausėdos teigimu, vien
šio mokesčio svarstymas jau veikia NT rinką, nors nėra aišku, ar
mokestis bus įvestas, ar ne.
SEB banko prezidento patarėjas mano,
kad šis mokestis nėra blogas iš esmės. „Kai tik NT rinka ims
atsigauti, maždaug 2011-2012 metais, tokio mokesčio įvedimas būtų
svarstytinas. Tačiau jam turi būti nustatytos tam tikros sąlygos.
Pavyzdžiui, neliečiamas turto minimumas turi būti nustatytas
pakankamai didelis, kad nepaliestų vieną butą turinčių Lietuvos
žmonių“, - siūlė G.Nausėda.
Būsto kainos dar nepasiekė dugno
Būsto kainų kritimo virusas, pasaulio
ekonomiką ėmus klupdyti finansų krizei, neaplenkė nė vieno
žemyno. Britų savaitraščio „The Economist“ skaičiavimu, per
pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turo (NT) kainos
nekrito tik Šveicarijoje ir Italijoje.
Tuo metu Baltijos šalių rinkose NT
burbulas sprogo su trenksmu, o Lietuvoje kainos dar nepasiekė dugno.
Anot G.Nausėdos, būsto kainos dar leisis, nes statybos ir NT
bendrovės turi didelių finansinių problemų, kurios verčia
atsikratyti turto bet kokia kaina.
Kainas taip pat dar turėtų numušti
didėjanti už negrąžintas paskolas turto pasiūla, atsirandanti
antrinėje NT rinkoje. Be to, SEB banko prezidento patarėjo teigimu, statybos
įmonės pavėluotai sureagavo į paklausos sumažėjimą ir sukūrė
didelį būsto pasiūlos perteklių.