Antradienį Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Ūkio
ministerija ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) surengė
eksportuotojų ir komercijos atašė diskusiją „Aktyvi pagalba
skatinant eksportą“.
Pasak ūkio ministro D.Kreivio, šiuo metu yra 22 komercijos
atašė, kurių veikla turi būti aktyvesnė. Šie pareigūnai privalės
kasmet atsiskaityti, ką konkrečiai nuveikė ir kaip padėjo Lietuvos
įmonėms didinti produkcijos srautus į tą ar kitą užsienio valstybę.
Sunkmečio sąlygomis jiems užduotis turi formuoti ne ministerija, ne
biurokratai, o verslas. Ministras perspėjo, kad netinkamai savo
pareigas atliekantys komercijos atašė gali sulaukti atšaukimų iš
einamų pareigų.
Ministras D.Kreivys kalbėdamas apie ilgalaikę iki 2015 metų ekonominės plėtros perspektyvą teigė, kad apie 30 proc. eksporto turės būti generuojama iš paslaugų sektoriaus.
LEPA direktorius Mantas Nocius pažymėjo, kad Lietuva turi ką
eksportuoti, tik kad būtų užsakymų. Yra keli stambūs projektai,
kurie gali labai prisidėti prie eksporto skatinimo. Pirmiausia tai
būtų iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas konkurencingumo centrų
steigimo projektas, kuriame numatoma iš pradžių dirbti su 200
eksportuojančių mažų ir vidutinių įmonių. Kvalifikuoti konsultantai
mokys šias įmones, kaip organizuoti eksportą, vėliau iš jų bus
atrinktos 60 geriausių, turinčių daugiausiai šansų plėtoti prekybą
su užsienio partneriais.
LEPA turi naujas eksporto duomenų bazes, kuriomis remiantis
galima ieškoti naujų verslo kontaktų. Itin geras perspektyvas turi
Lietuvos baldžiai, tekstilininkai, maisto produktų gamintojai,
teigė M.Nocius.
Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2007
m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 28,5 ir 18,7
procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2008 m., palyginti su
2007 m., padidėjo 31,6 procento.
2008 m. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija
(16,1 proc.), Latvija (11,6 proc.), Vokietija (7,2 proc.), Lenkija
(5,8 proc.). Svarbiausios importo partnerės - Rusija (29,9 proc.),
Vokietija (11,8 proc.), Lenkija (10,0 proc.), Latvija (5,2 proc.).