Koncepcijos autoriai siūlo įteisinti 10 metų fizinio asmens
bankroto trukmę ir prognozuoja, kad per metus ne teismo būdu gali
būti iškeliama apie tūkstantį bankroto bylų.
„Remiantis statistinėmis prognozėmis, fiziniai asmenys,
turintys finansinių įsipareigojimų, artimiausiu metu gali patirti
finansinių nesėkmių, o tai gali daryti įtaką socialinės atskirties
augimui“, - argumentą, kodėl tokį įstatymą būtina parengti,
pateikia Ūkio ministerija. Ji pripažįsta, kad priimtas įstatymas
gali turėti įtakos kreditų palūkanoms ir susiaurinti asmenų, kurie
gali gauti paskolas, būrį. Be to, įstatymui įgyvendinti prireiks
biudžeto lėšų.
Pastabų šiai koncepcijai pateikęs Lietuvos bankas atkreipia
dėmesį, kad Lietuvoje esant tokiam šešėlinės ekonomikos mastui ir
galimybėms manipuliuoti teisine sistema siekiant nuslėpti turtą bei
gaunamas pajamas - įstatymas nebus sėkmingas.
„Atitinkamai didėja ir rizika, kad teoriškai elegantiška
fizinių asmenų bankroto galimybe gali būti piktnaudžiaujama, o
likusi visuomenės dalis už tai mokės didesnėmis bankų paskolų
palūkanomis ir pasunkėsiančiomis skolinimosi galimybėmis“, - rašo
Lietuvos bankas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijoje, be kita ko,
siūloma, kad apie fizinius asmenis, kuriems atliekamos ir (ar)
buvo atliktos bankroto procedūros, turėtų būti skelbiama viešai,
fizinio asmens turtui nebūtų nustatoma priverstinė hipoteka.