Pinigų naujesnei mašinai gailintys lietuviai, kaimyninėse valstybėse išaugę importo mokesčiai seniems automobiliams turgaus prekeiviams sudavė negailestingą smūgį.
Prieš 3-4 metus klestėjusi Radviliškio turgavietė nuo šių metų pradžios liko visiškai tuščia. Vietiniai prekeiviai masiškai traukiasi iš šio verslo ir pildo bedarbių gretas. Atkakliausi verslininkai dar bando privilioti pirkėjų į įkurtas nedideles automobilių pardavimo aikšteles.
Kiek geresnė padėtis didžiausioje šalies automobilių prekyvietėje Kaune: kauniečiai badmečio dar nejaučia, bet sąstingio požymių - apstu.
Pastebimai sumenkus pirkėjų srautams, automobilių kaina nusirito žemyn, o turgavietėje tebestovi dar pernai lapkritį parvežtos mašinos.
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Prancūzijos naudotų automobilių rinką okupavę tauragiškiai. Iš rinkos traukiasi konkurencijos egzamino neišlaikiusios įmonės.
Turgavietę teko uždaryti
Ne vieną dešimtmetį klestėjusiai ir net kaimynus Šiaulius nukonkuravusiai Radviliškio automobilių turgavietei šių metų pradžioje teko užsidaryti.
Turgavietę, kurioje tilpo per 4000 automobilių, valdžiusios bendrovės „Antaniškiai“ direktorius Algirdas Lukošius neslėpė, kad sąstingis prasidėjo jau prieš metus.
„Šis verslas, matyt, jau išsikvėpė. Prekyba mašinomis nesustos, jų ir dabar galima įsigyti aikštelėse. Bet tokių mastų, kai turgavietę pripildydavo 4000 automobilių, tikrai nebebus“, - kalbėjo įmonės vadovas.
Radviliškyje jau veikia kelios mašinų pardavimo aikštelės, kuriose automobilį palikti savaitei kainuoja apie 20 litų.
„Antaniškių“ įmonė jau seniau ėmė prekiauti naudota žemės ūkio technika, tačiau sunkmetis smogė ir šiai verslo šakai.
Importą suvaržė mokesčiai
Radviliškio turgavietėje didžiąją dalį automobilių nupirkdavo iš kaimyninių valstybių atvažiavę prekeiviai.
Automobiliai keliaudavo į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kirgiziją, Kazachstaną.
Šioms valstybėms muitais pradėjus gintis nuo įvežamų senienų prekyba visiškai sustojo. Kol muitas už įvežamą mašiną, atsižvelgiant į variklio darbo tūrį, siekė kelis šimtus eurų, pirkėjai iš Rytų šalių būriais traukė į Lietuvą, bet drastiškai padidinti mokesčiai greitai padėjo tašką.
„Patiems lietuviams tiek mašinų nereikia, nes visi jau turi ne po vieną, o po dvi tris. Kita vertus, turgaus prekeiviams nemenką smūgį sudavė internetas - lietuviai dažnai automobilio ieško specializuotuose tinklalapiuose“, - aiškino A.Lukošius.
Kad lietuviai nustojo pirkti mašinas, akivaizdžiai matoma ir greta daugiabučių namų esančiose aikštelėse.
Pavyzdžiui, pastaruosius trejus metus viena Šiaulių gyvenamajame rajone esanti mašinų aikštelė kas mėnesį būdavo papildoma bent keliais naujais eksponatais. Dar prieš metus vietoj seno automobilio dažnai atsirasdavo gerokai naujesnis.
Taip gana greitai čia kasnakt išsirikiuodavo 50-60 automobilių. Bet nuo šių metų pradžios nė vieno naujesnio automobilio nebeatsirado.
Prekeiviai buvo išpuikę
Tiesa, nemažai Radviliškio turgavietėje automobilius parduodančių prekeivių patys jas pirkdavo ne užsienyje, o gretimuose miestuose. Ko gero, didžiausią dalį sudarė mašinos iš Tauragės.
Prancūzijos senų mašinų rinką okupavę tauragiškiai prieš porą metų vos spėjo suktis - automobiliai iš aikštelių buvo šluojami. Iš Šiaulių, Radviliškio suvažiavę perpardavinėtojai mašinas griebdavo tiesiai nuo vilkiko.
„Kam valyti saloną, blizginti kėbulą, jei tai padarys šiauliečiai. Šiaip ir žmogaus pasamdyti neįmanoma - niekas nenori dirbti, - prieš porą metų Tauragėje automobilio ieškojusiam „Lietuvos ryto“ žurnalistui šyptelėjo vietinis verslininkas. - Mes ir taip vos spėjame vežti mašinas“.
Iki sunkmečio 9-10 automobilių krovinys būdavo realizuojamas per kelias dienas. Dabar pardavėjai trina rankas iš džiaugsmo, jei automobilvežį pavyksta ištuštinti per 2-3 savaites.
„Tai - lyg išlošta loterija, nes dažnai pirkėjų neatsiranda mėnesiais“, - „Lietuvos rytui“ pasakojo Kauno turgavietę valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.
Kainos čia krinta kaip ir nekilnojamojo turto rinkoje - 7-12 metų „Audi“, „MercedesBenz“, „Toyota“, „Citron“ markės automobilį galima įsigyti 20 ar net 50 proc. pigiau.
Vieno populiariausių tarp pirkėjų 2000 m. pagaminto „Audi A4“ kaina per pastaruosius kelis mėnesius nukrito nuo 5 iki 3,9 tūkstančio eurų (nuo 17,2 iki 13,4 tūkstančio litų).
Laukia žinių iš Kazachstano
Kazachijos bankams sugriežtinus paskolų išdavimą, pastebimai aptirpo klientų iš šios šalies srautas.
Dabar Kauno turgavietėje maždaug vienodai automobilių nuperka kazachai, kirgizai, lenkai, baltarusiai ir lietuviai.
Naujausios prekeivių iš lūpų į lūpas persiunčiamos žinios susijusios su Kazachstanu. Esą ši valstybė nuo liepos vidurio padidins muito mokesčius visiems seniau kaip 1997 m. pagamintiems automobiliams.
Jei ši informacija pasitvirtins, dar labiau sumenks 12 metų ir senesnių transporto priemonių paklausa. Neabejotinai sumažės ir tokių mašinų kaina. Kazachų mėgstamiausi - vokiški lengvieji automobiliai (BMW, „Audi“, „Mercedes“), Japonijoje ir JAV pagaminti visureigiai.
Turgaus rinką pakoregavo ir Baltarusijoje patvirtinta muitų politika.
Dabar kaimynai baltarusiai dažniausiai perka 1999-2001 metais pagamintus automobilius, o į senesnius net nežiūri - jie apkraunami mokesčiais.
Panašias transporto priemones perka ir lietuviai. Iš bendro pirkėjų būrio šiek tiek išsiskiria nebent lenkai - jie dairosi naujesnių automobilių.
Senos mašinos - į sąvartyną
Daugiausia naudotų europinių mašinų į Lietuvą atvežama nebe iš Vokietijos, o iš Prancūzijos, Italijos ir Belgijos.
Lietuvių prekeiviai nusisuko nuo Vokietijos, kai ši ėmė gelbėti savus automobilių gamintojus. Šioje valstybėje imta mokėti 2500 eurų (8632 litų) kompensaciją, kurią gauna naujo automobilio pirkėjas, jei seną automobilį atiduoda į metalo laužą.
Apyvarta sumažėjo tris kartus
Tauragė neturi turgavietės, bet joje yra bent dvi dešimtys aikštelių, kuriose dabar - daugiau kaip 5 tūkstančiai parduodamų automobilių.
Tauragiškiai naudotas mašinas tradiciškai vežasi iš Prancūzijos. Dauguma jų pagamintos iki 2000 metų.
Vietiniai verslininkai neslepia, kad užgriuvęs sunkmetis gerokai pakoregavo jų verslą. Metų pradžioje mašinų pardavimas buvo sumenkęs net tris kartus, bet nuo šoko atsigavę pirkėjai vėl ėmė plaukti į Tauragę.
Pagrindiniai tauragiškių klientai - automobilių perpardavinėtojai iš Kauno, Klaipėdos, Marijampolės.
Į Tauragę užsuka ir vienas kitas ukrainietis, rusas, latvis. Atvažiuoja ir baltarusių, ne vienerius metus sėkmingai prekiaujančių iš Tauragės įsigytomis mašinomis.
Tik kazachai čia retenybė, nes jie lieka ištikimi Kaunui.
Rizikingas verslas
Daugiau nei penkiolika metų naudotais automobiliais prekiaujantis įmonės „Iksfera“ vadovas Remigijus Plyskaitis neslėpė, kad per sunkmetį šis verslas pasidarė ypač rizikingas.
„Dabar automobilius vadiname greitai gendančiais produktais, kuriuos žūtbūt reikia realizuoti per tris mėnesius, nes kitaip neišvengsi nuostolių“, - juokavo R.Plyskaitis.
Prieš kelerius metus įmonė „Iksfera“ pirmoji Tauragėje įrengė naują automobilių prekybos centrą. Dabar jame - apie 200 automobilių.
R.Plyskaitis neslėpė, kad dėl sunkmečio teko mažinti išlaidas, atleisti darbuotojų. Dabar mašinomis prekiauja jau ne šeši, o vienas vyras.
Neretai pardavėju tampa ir pats įmonės vadovas.
Prancūzai nebesivaiko madų
R.Plyskaitis neslėpė, kad išlikti galima ir per sunkmetį. Prekybos naudotomis mašinomis verslas nesustojo, bet dabar ypač svarbu parvežti būtent to modelio mašinas, kurios paklausiausios.
Iš įmonės aikštelės labiausiai perkami japoniški automobiliai, ypač „Toyota“ visureigiai.
„Prancūzijoje smuko automobilių pasiūla, nes dabar prancūzai taip dažnai nebekeičia mašinų. Anksčiau dažnas savo mašiną į naują keisdavo tiktai dėl mados“, - kalbėjo R.Plyskaitis.
Išliks tik labiausiai patyrę
Juozas Kniukšta
Įmonės „Alantas auto“ savininkas
„Noriu kuo greičiau parduoti likusias 200 mašinų, uždaryti įmonę, o prekybos aikštelę išnuomoti. Kai kurie automobiliai buvo parvežti prieš metus ir nuvertėjo. Todėl prekybą laikyčiau sėkminga, jei pavyktų susigrąžinti investuotus pinigus.
Kai prieš dvejus metus greta turimo baldų gamybos verslo įsteigiau šią įmonę, prekyba automobiliais Tauragėje klestėjo.
Nestokojome optimizmo, todėl nusprendėme išplėtoti visą infrastruktūrą: aptvėrėme aikštelę, įrengėme sargų namelį, nedidelį viešbutį iš užsienio atvykstantiems klientams.
Tačiau sunkmetis visiškai paralyžiavo prekybą.
Dabar suprantu, kad šiame versle išsilaikyti gali tik labiausiai patyrę ir labai gerą kolektyvą subūrę verslininkai. Sėkmei reikia ir gerų ryšių, ir patikimų partnerių.“