Neslopstantis noras užsiimti verslu jau kelia įtarimų

Martynas ČERKAUSKAS, LR korespondentas
Žmonės vis dar noriai imasi nuosavo verslo. Taip gali pasirodyti pažvelgus į statistiką. Tačiau pasigilinus daugėja įtarimų, kad naujos įmonės kuriamos siekiant išspręsti senas problemas. Planas paprastas: senąsias įmones reikia pertvarkyti, palikti joms tik skolas, o verslą ir turtą perkelti į naują bendrovę.
Neretai naujoms įmonėms reikalingas tik adresas ir pašto dėžutė. Tačiau neaišku, ar laiškai pasieks tokią įmonę.
Daugiau nuotraukų (1)
Pirmieji dėl įtartinų įmonių steigimo bumo sunerimo bankininkai. Jie pastaruoju metu su ekonomikos ekspertais aiškinosi, dėl ko taip padidėjo verslininkų aktyvumas.
Bankų rūpestis suprantamas: paskolinę verslui milijardus litų, jie baiminasi likti it musę kandę. Verslininkams perkėlus turtą į naują bendrovę, atgauti skolas būtų kur kas sunkiau.
Skuba keisti vadovus
Šių metų pradžioje naujų įmonių registravimas buvo gerokai apmiręs. Tačiau pastaraisiais mėnesiais procesas suaktyvėjo.
Vien gegužės mėnesį Lietuvoje buvo užregistruotos 437 uždarosios akcinės bendrovės (UAB). Pernai tuo pat metu - 462.
Tokios naujos įmonės atsiranda anaiptol ne blizgančiuose biurų kvartaluose. Šimtai bendrovių registruojama Vilniaus stoties rajono daugiabučiuose ar apšiurusiose sovietmečiu statytose gamyklose. Jos neturi nei iškabų, nei biurų su kavą verdančiomis sekretorėmis.
Kai kurių įmonių vadovai tėra „popieriniai“. Taip siekiama nuslėpti tikruosius ką tik iškeptų kompanijų savininkus ir vadovus. Pasidomėję šių įmonių steigimo užkulisiais, skolų išieškojimo kompanijos „Creditreform Lietuva“ darbuotojai aptiko nerimą keliančių tendencijų.
Pavyzdžiui, iš praėjusiais metais gegužę įsteigtų įmonių per pirmąjį veiklos mėnesį dvylikoje pasikeitė vadovai, o šiemet - jau dvidešimt vienoje.
„Jei steigi įmonę sau, kam iškart skubėti keisti jos vadovą?“ - klausia „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Bando paslėpti galus
Dalies naujų bendrovių vadovai greitai keičiasi, nes jas steigia tokiu verslu užsiimantys asmenys. Jie įkuria įmonę savo vardu ir iškart ją parduoda.
Registrų centro duomenų bazėse galima rasti žmonių, kurie yra vadovavę ar tebevadovauja kelioms dešimtims bendrovių.
„Pagal įstatymus privaloma nurodyti įmonės steigėją.
Tačiau jei vėliau bendrovė parduodama, o jos akcijas dalinasi bent du žmonės, apie tai pranešti Registrų centrui nebereikia.
Tokiu atveju sunku sužinoti, kas yra tikrieji įmonės savininkai“, - pažymi S.Žilinskas.
Taigi per tarpininkus sukurtos kompanijos tampa neblogu stogu nežinomiems panorusiems likti verslininkams.
Paslaptis išduoda adresai
Tačiau kartais yla iš maišo išlenda. Bankrutavusių ir naujų įmonių sąsajas neretai galima aptikti pačiu paprasčiausiu būdu - panagrinėjus jų adresus, telefonų numerius ir pan.
Tokiu metodu „Creditreform Lietuva“ patikrino praėjusių bei šių metų gegužę įkurtas įmones.
Praėjusių metų gegužę įkurtų įmonių adresai sutapo su 665 anksčiau užregistruotų įmonių adresais. Tai natūralu, nes dalis bendrovių registruojama biurų pastatuose.
Tačiau šių metų gegužę įkurtos įmonės, panagrinėjus adresus, turėjo sąsajų net su 3223 anksčiau pradėjusiomis veiklą bendrovėmis.
„Šie skaičiai - dar ne įrodymas. Tačiau prielaida, kad šiemet įkuriama daugiau įmonių blogiems tikslams, gali patvirtinti“, - mano „Creditreform Lietuva“ direktorius.
Bando pertvarkyti verslą
„Aktyvus naujų įmonių steigimas dar nėra ženklas, kad artėja krizės pabaiga. Verslininkai ieško manevro galimybių, potencialių atsitraukimo kelių“, - sako Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė.
Įsteigus naują kompaniją, gali būti bandoma pertvarkyti senosios įmonės veiklą: dar gyvuojantį verslą po truputį slapta perkelti į naują bendrovę, o skolas bei įsipareigojimus palikti senajai įmonei.
Galiausiai senosios įmonės veikla nutraukiama. Tai prilygsta tyčiniam bankrotui.
R.Vainienė pripažino taip pat girdėjusi apie bankų nerimą dėl naujų įmonių steigimo.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, kai kurios įmonės patenka po bankų didinamuoju stiklu vos atsidariusios sąskaitas.
Sekti visų neturi laiko
„Lietuvos ryto“ kalbinti didžiųjų bankų atstovai naujų tendencijų nekomentuoja ir teigia nematantys didelių pavojų.
„Naujų įmonių, kurios mūsų banke atsidaro sąskaitas, nesekame, nes nematome būtinybės“, - teigė „Swedbank“ Verslo klientų departamento direktorius Mindaugas Steikūnas.
Naujaisiais klientais pasidomima tik tuo atveju, jei jie nori pasiskolinti.
Tačiau M.Steikūnas pripažino, kad pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai iš nemokių „Swedbank lizingo“ klientų perimtus vilkikus bandė įsigyti su tomis pačiomis bankrutuojančiomis bendrovėmis susiję asmenys.
„Jie elgiasi paprastai: grąžina vilkikus, nes esą negali už juos mokėti, tačiau vėliau per kitus asmenis tas pačias mašinas bando įsigyti pigiau“, - teigė M.Steikūnas.
Naujas vardas - seni veidai
Manoma, kad nuo slapukaujančių verslininkų labiausiai nukentės ne bankininkai, o prekes ir paslaugas teikiančios įmonės.
„Bankroto istorijas, su kuriomis teko susidurti, pavadinčiau sąmoningu gelbėjimusi nuo skolų. Paradoksalu, bet tokių bankrotų seniau buvo net santykinai daugiau nei dabar“, - tvirtino Milda Reklaitienė, padedanti kovoti su skolininkais kelioms sostinės bendrovėms.
Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai bankrutavus ar veiklą nutraukus viešojo maitinimo bendrovėms, jų verslą iškart perimdavo nauja įmonė.
Tačiau restorano ar kavinės pavadinimas, personalas ar vadovai net nepasikeisdavo.
Vienas naujausių pavyzdžių - garsusis Druskininkų restoranas „Kolonada“. Jo valdymą, iškėlus bankroto bylą buvusiai savininkei, neseniai perėmė Alytaus statybų kompanija „Kortas“, siejama su Alytaus meru Česlovu Daugėla.
Sąžiningų verslininkų nedaug
Statybinėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės „Iris“ generalinis direktorius Algirdas Navickas savo kailiu patyrė, kad sąžiningų verslininkų Lietuvoje nėra daug.
„Iris“ vadovas įtaria, kad ne vienas buvęs bendrovės klientas, neatsiskaitęs už prekes, bankrutavo sąmoningai.
„Lietuva - maža. Mes gaudavome informacijos, kad kai kurie klientai gali bandyti sąmoningai bankrutuoti. Vėliau įtarimai pasitvirtindavo“, - pasakojo A.Navickas.
„Iris“ anksčiau apie galimai tyčinius bankroto atvejus informuodavo teisėsaugos institucijas, tačiau dabar to nebedaro - suprato, kad skųstis nėra prasmės. Ką nors įrodyti labai sunku.
„Nenorėčiau su tokiais partneriais turėti jokių reikalų, tačiau verslas yra verslas - konkurencija dabar didelė. Jei neprekiausi, teks užsidaryti.
Baisu, kad vieną dieną gali tekti spausti ranką tiems, kurie mane apvogė“, - neslėpė apmaudo A.Navickas.
Sunerimo Mokesčių inspekcija
Įtarimų dėl tyčinių bankrotų kyla ir „Sodrai“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Šių institucijų atstovai sako tą patį, ką ir nukentėję verslininkai - įrodyti tyčinį bankrotą labai sunku. Daug kas priklauso nuo to, kaip pareigingai dirba teismo paskirti bankroto administratoriai.
„Žinių apie galimus tyčinius bankrotus vis dažniau gauname iš žmonių, kurie skambina mums pasitikėjimo telefonu“, - teigė VMI direktoriaus pavaduotojas Dainius Daugirda.
Nesąžiningus verslininkus apskundžia žlungančių įmonių darbuotojai arba klientai.
Kai kurie nesąžiningi verslininkai elgiasi itin įžūliai. Pavyzdžiui, prieš bankrotą pasididina atlyginimus, tikėdamiesi gauti didesnes socialines išmokas.
Pagavo tik vieną kitą
„Įrodyti, kad įmonė bankrutavo tyčia, dažniausiai būna labai sudėtinga. Veiksmus, kuriais buvę vadovai sąmoningai siekė įmonės bankroto, sunku atskirti nuo nesėkmingų verslo sprendimų“, - pripažįsta Ūkio ministerijai pavaldaus Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Virginijus Narvilas.
Nuo 2000 m. tyčiniais Lietuvoje pripažinta vos 12 įmonių bankrotų.
Nagrinėjant baudžiamąsias bylas, tyčinį bankrotą galima įrodyti nustačius, kad įmonės vadovai blogai organizavo bendrovės veiklą, sudarydavo nuostolingus sandorius, slėpė įmonės turtą ar iššvaistė pinigus, reikalingus skoloms grąžinti.
Siūlo virtualią sekretorę
Viena naujų įmonių perykla įsikūrusi netoli Vilniaus Halės turgavietės.
Viename Geležinkelio gatvės 3-iojo namo bute, paverstame biuru, įregistruota daugiau kaip šimtas bendrovių.
Tačiau paskambinus į informacijos tarnybą galima sužinoti tik kelių įmonių telefonų numerius. Tarp jų ir kompanijos „Office management system“.
Už 500 litų mokestį Geležinkelio gatvės 3-iajame name galima įregistruoti įmonę visam laikui. Dar nuo 50 iki 350 litų kas mėnesį reikėtų suploti už virtualios sekretorės paslaugas: korespondencijos tvarkymą, telefono skambučių priėmimą, susitikimų organizavimą ir pan.
„Sunkmečiu mūsų paslauga labai išpopuliarėjo. Įmonės, kurios neturi pinigų išlaikyti savo biurus, steigiasi pas mus“, - neslėpė „Office management system“ direktorė Alicija Olechnovič.
Klientai - paslaptingi
A.Olechnovič pripažįsta nesidominti, kuo užsiima daugelis jos patalpose įregistruotų įmonių.
„Mes nesikišame į jų verslo reikalus. Kompanijos labai skirtingos: vienos veikia gana aktyviai, o apie kitas po įsikūrimo nieko daugiau ir negirdime“, - teigė moteris.
Tame pačiame biure savo įmones registruoja ir jas vieną po kitos kepantis vilnietis Andrius Budreika. Įsigyti įkurtą įmonę jis siūlo už 2500 litų.
„Mūsų paslaugomis naudojasi žmonės, kurie neturi laiko tvarkyti popierių ir įsteigti įmonę. Patys galvojame ir jų pavadinimus“, - sakė A.Budreika.
Verslas atkuriamas greitai
Šių metų gegužės 28 dieną tame pačiame Geležinkelio gatvės name buvo registruota nauja bendrovė „Savika“.
Jos direktoriumi A.Budreika tebuvo vos kelias dienas.
Netrukus „Savika“ perėmė Vilniuje gerai žinomos bendrovės „Maisto fabrikas“, kuriai birželį pradėta bankroto procedūra, verslą - toliau ruošia maistą ir rengia pobūvius.
Sutapimas ar ne, bet „Savikoje“ darbą rado ir buvusi „Maisto fabriko“ direktorė Ona Jurkšienė. Į naują kompaniją perėjo beveik visas bendrovės kolektyvas, tebeveikia ta pati interneto svetainė.
Pati O.Jurkšienė ir bendrovės „Savika“ vadovė Jolita Žinevičienė „Lietuvos rytui“ neigė, kad skolų tiekėjams turėjusi bendrovė „Maisto fabrikas“ buvo sužlugdyta sąmoningai.
Esą dėl finansinių sunkumų bankrutavusią įmonę perėmė nauji savininkai, kartu įsigydami buvusios bendrovės prekės ženklą ir pasilikdami senąjį kolektyvą.
Įsikūrė buvusioje gamykloje
Dar vienas „verslo centras“, kuriame - net 149 bendrovių buveinės, įsikūręs apleistame sovietmečiu statytame buvusiame žaislų fabrike Vilniuje, nuošalioje Birbynių gatvėje. Ant pastato sienų yra vos kelios iškabos ir pašto dėžutės.
Čia prieglobstį surado ir buvusi druskininkiečio Vytautas Zigmanto darbovietė - transporto kompanija „Aisema“.
Vairuotoju šioje įmonėje dirbęs vyras savo darbdavių negalėjo rasti beveik pusmetį.
Metų pradžioje V.Zigmantas sužinojo, kad įmonės direktorius ir vienas iš bendrasavininkių yra atleistas. Įmonei esą pradėjo vadovauti kitas žmogus, ji perkelta į Vilnių, Birbynių gatvę.
Tačiau dideliame apgriuvusiame pastate apie „Aisemą“ niekas nebuvo girdėjęs.
Pabrango sandorių draudimas
„Nesąžiningo verslo atvejų, kai įmonės sąmoningai bankrutuoja, o vėliau pradeda veiklą nauju pavadinimu, pastaruoju metu labai padaugėjo“, - perspėja atsiskaitymo riziką draudžiančios kompanijos „Coface Lietuva“ vadovė Aurelija Mažintienė.
Įvairias paslaugas ir prekes be išankstinio apmokėjimo teikiančios įmonės gali apsidrausti - klientui nesumokėjus, žalą padengia draudikai. Didėjant rizikai pastaruoju metu draudimo kaina išaugo apie du kartus.
„Anksčiau ar vėliau apie naujas kompanijas ir jų sąsajas su senosiomis mes sužinome. Įtarę sąmoningą bankrotą, patariame klientams su tokiais verslininkais nebendradarbiauti, o verslo sandorių nedraudžiame“, - sakė A.Mažintienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.