Pasak dr. S.Kropo,
gegužę bankų sistemoje ryškėjo paskolų portfelio traukimosi
tendencijos, taip pat fiksuotas indėlių mažėjimas, tačiau procesai
neperžengė ankstesnių mėnesių svyravimo amplitudės ribų. Bankų
klientų elgesį veikė tiek bendra ekonomikos situacija, tiek noras
pasinaudoti naujais rinkoje atsiradusiais investavimo instrumentais.
Bendrasis paskolų portfelis sumažėjo 1,119 mlrd. litų,
nedidelis augimas fiksuotas tik viešajame sektoriuje ir išduodant
būsto paskolas.
Bendras fizinių ir juridinių asmenų indėlių (sumuojant ir
terminuotuosius, ir indėlius iki pareikalavimo) portfelis gegužę,
palyginti su balandžiu, sumažėjo 512,82 mln. litų. Daugėjo tik
juridinių asmenų indėlių einamosiose sąskaitose, tačiau svyravimo
būta nežymaus ir jį iš esmės lėmė valdžios institucijų lėšos.
Pasak S.Kropo, fizinių asmenų indėlių portfelio mažėjimą lemia
ne tiktai ekonomikos realijos, dėl kurių daliai klientų tenka
santaupas leisti pragyvenimui, bet ir rinkoje atsiradę alternatyvūs
investavimo instrumentai - obligacijos, taupymo lakštai, kurių
pajamingumas konkuruoja su indėlių palūkanomis.
Bendras (ir terminuotųjų, ir iki pareikalavimo) gyventojų
indėlių balansas gegužę buvo neigiamas - minus 275,9 mln. litų.
Gegužės pabaigoje gyventojai bankų sąskaitose laikė 23,544 mlrd.
litų.
Gegužę bendrasis paskolų portfelis pirmą kartą šiemet
susitraukė iki 67,251 mlrd. litų. Bankų specialistai teigia, kad
verslas stengiasi grąžinti anksčiau paimtas paskolas ir
refinansuoti turimas, tačiau vengia naujų įsipareigojimų, pažymima
S.Kropo parengtame komentare.
Kita vertus, gegužę fiksuotas šioks toks pagyvėjimas naujai
išduotų būsto paskolų rinkoje. Per mėnesį naujų būsto paskolų
sutarčių pasirašyta už 73,578 mln. litų - tai yra 3,851 mln. litų
daugiau nei balandį. Manoma, kad nediduką ūgtelėjimą lėmė
atnaujinti kai kurių bankų būsto paskolų rinkodaros veiksmai.
Vartojamųjų paskolų sutarčių pasirašyta už 24,095 mln. litų -
2,8 mln. litų daugiau nei praėjusį mėnesį.
Galima konstatuoti, kad kreditavimą nepalankiai veikia ne tik
objektyvūs ekonomikos ciklo veiksniai, bet ir atsirandančios
patrauklios alternatyvios investavimo galimybės ir kreditavimo
aplinką galinčios bloginti naujos teisinės iniciatyvos. Tokia
situacija artimiausioje ateityje nesukuria prielaidų kreditavimo
proceso pagyvėjimui, daro išvadą Lietuvos bankų asociacijos
prezidentas dr. S.Kropas.