Iš Vilniaus Rotušės aikštės pasukę į vieną ankštų vartų arkų vos už keliasdešimties metrų gali atsidurti jaukiame kieme, prie kurio šliejasi išskirtinis Senamiesčio namas.
Jame per keturis aukštus savo namus įsirengė verslininkas ir architektė, tam nepagailėję nei laiko, nei pinigų.
Greičiausiai tai vienintelis butas sostinės Senamiestyje, kurio gotikiniuose rūsiuose įrengtas baseinas.
Viską tikrino su liniuote
Kelis vienas virš kito esančius butus Dalius ir Romualda Kaveckai įsigijo po pusę metų trukusių paieškų.
R.Kaveckienė gerai žinojo, ko nori: apartamentai turėtų būti ne didesni nei 160 kv. m su gražiais vaizdais pro langus, erdvia terasa ir turėti savito žavesio.
Studijuodama įsigyto namo istoriją, architektė ne vieną savaitę praleido archyvuose.
Namuose aplink Rotušės aikštę XVII a. gyveno amatininkai. XIX a. antrojoje pusėje šiame name gyveno žinomas skulptorius Markas Antokolskis.
Naujojo būsto vizija atsirado greitai, bet ją suderinti su paveldo sergėtojais užtruko beveik metus.
„Čia - Senamiestis. Be leidimo negali nieko daryti. Matote, kiek čia darbo yra įdėta, ir kiekvieną smulkmeną reikėjo suderinti“, - prisiminė būsto šeimininkė.
Po to - treji metai statybų, kurias prižiūrėjo pati architektė. Jų kokybę R.Kaveckienė tikrino su milimetrine liniuote rankoje.
Kiekvienas kampas čia - idealiai tikslus. Tarpai tarp greta sustatytų baldų - vienas ar du milimetrai. Tokio pat tikslumo buvo reikalaujama derinant spalvas ir akiai beveik nepastebimus jų atspalvius.
Batsiuviai - be batų
„Apgalvojau visas detales - nuo techninių mazgų iki spalvinės gamos. Bet tikrai buvo verta, nes šis būstas dabar galės tverti amžius“, - aiškino architektė.
Įrengdama šį išskirtinį butą R.Kaveckienė suprato, kodėl batsiuviai vaikšto be batų: „Sau norisi padaryti tobulai, o kai daug moki ir žinai, sunku apsispręsti, kokie „batai“ geriausi“.
Butas Kaveckams kainavo ne vieną milijoną litų ir dar truputį. Nutarus įrengti rūsį su baseinu, planuotas biudžetas buvo viršytas trečdaliu, o butas padidėjo. Sprendimą išleisti daugiau nei planuota šeima priėmė kartu. Nulėmė mintis, kad tai - namai visam gyvenimui.
„Tai nebuvo tik mano ambicingas noras išreikšti save. Namus kūrėme dviese“, - pasakojo R.Kaveckienė.
Visi mūrai - skirtingi
Daliaus ir Romualdos butas daro įspūdį vos į jį įžengus, nors kurį laiką negali suprasti priežasties. Juk čia nėra nė vienos ryškios detalės.
„Svarbiausia neperkrauti namų. Tikriausiai pajutote, kad šie namai tarnauja žmogui. Tai - ne muziejus“, - pasitikusi svečius paaiškino architektė ir būsto šeimininkė.
Didžiulis per keturis aukštus išsidėstęs 210 kvadratinių metrų ploto butas - stebėtinai vientisas.
„Kiekvienas aukštas turi savo funkciją, todėl laipiodama laiptais nepavargstu. Į palėpę lipu tik miegoti, dieną būnu antrame aukšte, o vakarais nusileidžiu į pirmą aukštą“, - aiškino R.Kaveckienė.
Visos sienos nudažytos dramblio kaulo spalva, grindys - ąžuolinio sendinto parketo, pačiose netikėčiausiose vietose atidengti mūro fragmentai.
Tačiau kiekviename šio buto aukšte - vis kito amžiaus mūras. Apačioje - XVII amžiaus, pirmajame aukšte - XVIII a., antrajame, kur įrengtas kabinetas, valgomasis ir virtuvė - XIX a., o palėpėje įrengtame miegamajame - sunku suprasti. Vieną sieną R.Kaveckienė net rado sumūrytą iš silikatinių plytų. Tai - 1972 metais vykusios rekonstrukcijos palikimas.
Butą vienija ir granitiniai paviršiai. Iš Karelijos atgabento pilko ir rudo granito buvo nepagailėta visų langų išorinėms ir vidinėms palangėms, visų vonios bei dušo kambarių spintelių stalviršiams su įleistais praustuvais bei virtuvės baldų stalviršiams.
R.Kaveckienė neslepia, kad šis sprendimas kainavo brangiai, bet medinių palangių ji atsisakė supratusi, kad visada norės ant jų laikyti gėles, o paprastos palangės dėl to nebūtų ilgaamžės.
Visi neryškių spalvų kilimai užsakyti iš išskirtinius rankų darbo kilimus gaminančios britų kompanijos „Safavieh“.
Valgomajame - secesinio stiliaus, miegamajame - rytietiškų ornamentų.
Baldai - iš Milano parodos
Tik valgomojo ir virtuvės baldai pagaminti Lietuvoje. Visi kiti buvo išrinkti vienoje didžiausių Europos baldų mugių Milane. Vilniečiai iš anksto buvo apsisprendę dėl klasikinio baldų stiliaus.
„Klasikinis stilius man visada buvo mielesnis. Ieškojau paprastų, neperkrautų detalėmis baldų“, - sakė buto šeimininkė.
Kol kas Kaveckai nėra patenkinti tik kėde prie rašomojo stalo. Ji pasirodė pernelyg įmantri.
„Tokių įmantrių formų kėdė tinka bankininko kabinetui arba advokato kontorai“, - šmaikštavo R.Kaveckienė.
Svetainėje - itin brangūs angliški baldai. Greta sofos priešais televizorių stovintis minkštasuolis buvo pasirinktas kaip būsimas stalelis, kai ant jo bus uždėtas metalinis padėklas.
Skambina rojaliu
Daugelį pirmąkart atėjusių svečių stebina, kodėl pirmajame aukšte nėra virtuvės - ji antrajame aukšte. Bet Kaveckai tikina norėję erdvios susitikimų vietos, todėl paliko vientisą 58 kv. m ploto svetainę.
Be to, čia stovi antikvarinis rojalis, kuriuo itin dažnai skambina D.Kaveckas. Jis kilęs iš muzikų šeimos ir baigęs Varnių muzikos mokyklą.
Svetainės puošmenos - kelios iš Venecijos atvežtos kaukės ir itin prie jų tinkanti patį šeimininką vaizduojanti skudurinė lėlė. Ją sukūrė R.Kaveckienės motina - restauratorė ir buvusi Rusų dramos teatro aktorė Romualda Irena Pranckūnienė.
Antrajame buto aukšte - virtuvė, sujungta su valgomuoju, o už jo - erdvus darbo kabinetas.
Po skliautais - baseinas
Palei visą antrą aukštą įrengtas 13 metrų ilgio balkonas, kuriame atvirai žavimasi Italija.
Šią erdvę D.Kaveckas vadina Mažąja Roma.
Tokį įspūdį sudaro langai bei durys su langinėmis, pagamintomis pagal architektės R.Kaveckienės piešinius.
Tarp jų kabo gėlių krepšeliai, grindys išgrįstos smulkių akmenų grindinį imituojančiomis akmens masės plytelėmis ir parinkti metaliniai baldai, ant kurių galima jaukiai gerti arbatą.
Rūsyje po gotikiniais skliautais įrengtas baseinas bei turkiška pirtis. Specialūs į sienas įmontuoti šviestuvai apšviečia senovinius mūrus.
Į šią patalpą veda itin originalios formos lenktos durys.
Greta įrengto poilsio kambario baldus dengia R.Kaveckienės sukurti impregnuotos odos užtiesalai. Jų prireikė, kai baseine išsimaudę svečiai varžydavosi sėsti ant odinių baldų.
Gražiausi vaizdai atsiveria iš vonios kambario, esančio šalia miegamojo. Iš čia matyti Senamiesčio bažnyčių bokštai. Dar antra tiek bažnyčių atsispindi veidrodyje virš praustuvo.