Birželio viduryje Ukmergę užliejo trichineliozės banga. Į šios ligos spąstus pateko žmonės, skanavę dovanotų šernienos dešrų. Liga žaibišku greičiu guldė naujas aukas ir dabar jų jau buvo per šimtą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pirmą kartą nuo 2005-ųjų užfiksavo atvejį, kai Lietuvoje buvo užsikrėsta trichinelioze suvalgius žvėrienos.
Tačiau trichinelioze pastaraisiais metais ne vienas žmogus užsikrėtė suvalgęs veterinarų nepatikrintos kiaulienos.
2005 metais buvo trys tokie atvejai, 2007-aisiais - du, pernai - vienas.
„Apie trichinelioze sergančius žmones nesu girdėjęs jau gal dešimtmetį. O kad susirgtų tiek vienu metu, išvis nėra Lietuvoje buvę“, - tikino Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininkas Algis Petrauskas.
Traukia gyvūno svoris
Iš laukinių gyvūnų Lietuvoje daugiausia sumedžiojama šernų - šiemet iki balandžio 1-osios jų nušauta 35,8 tūkstančio. Greičiausiai jie ir dauginasi - palyginti su 2007-2008 metų sezonu, šiemet šernų miškuose padaugėjo 13,4 tūkstančio.
Medžiotojų šūviai mažiausiai pakerta elnių ir briedžių.
Priežastis - šių gyvūnų leidžiama kur kas mažiau sumedžioti. Į šernus medžiotojų akys krypsta ir dėl nemenko mėsos kiekio.
Iš užaugusio šerno gali būti išdorota net 50-80 kilogramų mėsos. Tuo tarpu nukovus stirną laimikis būna bent triskart mažesnis.
Elnio mėsos pakaktų kur kas platesniam vaišių stalui nei jį nukrovus šernienos gaminiais.
Iš vieno elnio gali būti priruošta 100-150 kilogramų mėsos. Iš briedžio - iki 200 kilogramų.
Žvėriena iškeliauja svetur
Kone visa žvėriena, ruošiama ne pavienių medžiotojų, o mėsą superkančių įmonių, iškeliauja į užsienį.
Bendrovė „Biovela“ Lietuvos rinkai gamina porą rūšių dešrų iš elnienos ir strutienos, elnienos šašlyką.
Žiemą, kai pats medžioklės įkarštis, pirkėjams įmonė siūlo šernienos guliašą ir marinuotų šios mėsos produktų.
Pasak „Biovelos“ rinkodaros vadovo Artūro Skairio, žvėriena nesudaro net vieno procento visos įmonės mėsos produkcijos.
„Šių produktų poreikis nekinta jau kelerius metus - žvėrienos pirkėjų Lietuvoje nedaug.
Vieniems netinka per aukšta kaina, kitiems - pati mėsa. Juk lietuviai tradiciškai valgo kiaulieną“, - aiškino A.Skairys.
Netikusi mėsa - į atliekas
Lietuvoje medžiojami laukiniai kanopiniai ir kiškiniai gyvūnai bei kiti maistui tinkami sausumos žinduoliai, laukiniai paukščiai, taip pat prie laukinių priskiriami ūkiuose auginami gyvūnai - tarkim, stručiai arba elniai.
Vos sumedžiotus gyvūnus privalu patikrinti, ar jie nėra užkrato nešiotojai.
Tikrinti laukinių gyvūnų mėsą gali veterinarai, turintys specialų sertifikatą.
Sumedžioti gyvūnai apžiūrimi specialiai tam tikslui įrengtose medžioklės plotuose esančiose aikštelėse.
Kai sumedžioti gyvūnai pristatomi į perdirbimo įmonę, jų vidaus organai turi būti paženklinti, kad būtų aišku, kuriam gyvūnui jie priklauso.
Kai sumedžiotų gyvūnų mėsa naudojama asmeninėms reikmėms, kanopiniai žvėrys išdorojami tam skirtose aikštelėse ir maistui nenaudojamos žvėrienos dalys sumetamos į gyvūninių atliekų duobę.
Ten pat patenka ir sirgusių gyvūnų mėsa. Kasmet tokias aikšteles tikrina veterinarijos specialistai.
Užkratą gali pasėti ir kiaulės
Ne ką mažesnį trichineliozės pavojų nei šernai kelia kiaulės.
* Naminius gyvūnus trichinomis - trichineliozės sukėlėjais - užkrečia laukiniai, iš kurių dažniausiai serga šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai.
* Naminiai gyvūnai užsikrečia suėdę trichinelioze sergantį laukinį gyvūną, tarkim - pelę, žiurkę, ar suėdę užkrėstų naminių gyvūnų atliekų.
* Todėl ištirti būtina kiekvieną ūkyje paskerstą kiaulę. Tyrimą dėl trichineliozės galima atlikti teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų diagnostikos kabinetuose arba kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus. Tyrimus privalu atlikti ūkininkui rengiantis parduoti mėsą.
* Žmonės trichinelioze dažniausiai suserga gruodį, sausį, vasarį ir kovą. Tuo metu dažniausiai skerdžiamos kiaulės, o ir medžioklės sezonas - pačiame įkarštyje.
* Mėsoje esančių trichinų neįmanoma sunaikinti - jos atsparios aukštai temperatūrai, sūdymui, marinavimui, rūkymui ir šaldymui. Trichinas galima sunaikinti tik sudeginant mėsą.
* Ligos požymiai dažniausiai išryškėja praėjus 2-3 savaitėms nuo tada, kai žmogus suvalgė užsikrėtusio gyvūno mėsos.
* Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė liga. Vidutiniškai arba labai sunkiai sergantys ligoniai karščiuoja, jiems patinsta veidas arba tik akių vokai, skauda raumenis.
* Būdingiausias trichineliozės požymis yra raumenų skausmas, kuris kartais būna toks stiprus, kad žmogus negali apsiversti lovoje, pakelti rankos ar kojos, jam sunku kalbėti, kramtyti maistą.
Būtinas veterinarijos tarnybų leidimas
* Tikrinti sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsą gali tik veterinarai, turintys specialų sertifikatą.
* Prekiauti galima tik tokia laukinių gyvūnų mėsa ir jos produktais, kuri paruošta veterinarų leidimą turinčiose įmonėse.
* Laukinių gyvūnų mėsą gali tvarkyti tik įmonės, atitinkančios gyvūninės kilmės maistui keliamus higienos reikalavimus ir turinčios tai įrodančius dokumentus.
* Tvarkyti laukinių gyvūnų mėsą Lietuvoje gali 4 įmonės: „Hesona“ Druskininkuose, „Viltlit“ Panevėžio rajone ir jos filialas Tauragėje, taip pat įmonė „Joniškio Audruvis“.
* Dar 11 bendrovių gali tik išpjaustyti ar gaminti produktus iš laukinių gyvūnų mėsos.