O.Čičkauskaitė teigia, kad apdairūs žmonės taupė visais laikais - ne tik per sunkmetį. „O lietuviai visada buvo taupūs ir išradingi, kad ir kur jie gyvena Žemaitijoje ar Suvalkijoje“, - pastebi „Swedbank“ ekspertė.
„Pastebėjau, kad žmonės, kurių pajamos yra mažesnės, kurie neturi didelio darbo užmokesčio, yra išradingesni. Kaime gyvenantys žmonės uždirba mažiau, bet randa daugiau galimybių sutaupyti negu didesnes pajamas gaunantys miesto gyventojai“, - teigia įvairiose šalies vietose su laida „Kur dingsta pinigai?“ šeimas lankiusi O.Čičkauskaitė.
Anot jos, rajono gyventojai sėkmingai randa daržovėmis, mėsa ar pienu prekiaujantį ūkininką, dažniau apsiperka turguose, o miesto žmogus yra labiau įpratęs eiti į parduotuvę, artimiausią prekybos centrą ir ten leisti savo pinigus.
„Miestuose žmonės yra labiau linkę eiti pietauti į kavines ar restoranus. O rajono žmonės pietus neretai atsineša į darbą. Todėl natūralu, kad miestiečiai pietums išleidžia daugiau“, - išvadą pateikia banko darbuotoja.
Lrytas.lt pateikia kai kuriuos asmeninių finansų valdymo ekspertės atsakymus į lankytojų klausimus.
- Kai kurie skaitytojai pastebi, kad Lietuvos gyventojai tapo pernelyg išlaidūs - ima paskolas, kad galėtų nusipirkti skalbyklę, mobilųjį telefoną ar televizorių. Ar tikrai lietuviai yra išlaidūs?
- Visų šeimų situacijos skirtingos. Kiekvienas žmogus išlaidavimą, daiktų pirkimą vertina skirtingai. Vienam atrodo, kad pasiskolinti pinigų ir nusipirkti automobilį yra negerai. Kitam atrodo, kad priimtina pasiskolinti perkant telefoną. Visi esame skirtingi ir priimame sprendimus patys.
Mano uždavinys - padėti žmonėms realistiškai įvertinti savo pajamas ir savo išlaidas. Svarbu susidėlioti prioritetus, kas mums svarbiau: ar naujas telefonas, ar nedidelis kiekvieną mėnesį kaupiamas rezervas artėjančiam šildymo sezonui.
Aš dažnai sakau, kad ekspertas tikrai nesutvarkys piniginės turinio ir nesukontroliuos visų išlaidų. Jis gali tik patarti, kad, pavyzdžiui, šeimos biudžetui yra sveikiau turėti santaupų, o ne skolų.
- Vienas skaitytojas dėsto savo padėtį: jis neteko darbo, bet turi susitaupęs 10 tūkst. litų. Taip pat jis moka už paskolą bankui. Kaip jam geriau elgtis šiuo metu?
- Mano patarimas - išlaikyti santaupas kiek galima ilgiau ir kuo greičiau kreiptis į savo kreditorių. Galbūt bankas pasiūlys keletą variantų. Tai gali būti ir mokėjimo termino atidėjimas, ir paskolos įmokos atidėjimas. Žinoma, tai bus laikinas sprendimas, vis dėlto, mano nuomone, tai būtų teisingiau negu dabar visas santaupas labai greitai išeikvoti paskolos dengimui ir pragyvenimui.
Vadinamasis juodos dienos rezervas turi būti visais laikais. Netgi netekus darbo reikia siekti jį išsaugoti ir išlaikyti. Galbūt nepavyks taip greitai susirasti darbo, kaip mes įsivaizduojame. Rezervas gali ištirpti per keletą mėnesių.
- Kodėl bankui naudinga patarti žmonėms, kaip taupyti?
- Bankui labai svarbu, kad klientai žinotų, kaip elgtis su pinigais ir skolintųsi atsakingai. Bankas vertina riziką, tačiau apie ją neturi pamiršti ir klientas - jis turi suvokti grėsmes, kad negalima didžiosios dalies savo darbo užmokesčio skirti paskolos dengimui, kad reikia realistiškai vertinti savo galimybes susirasti naują darbą. Visada prašau žmonių įsivaizduoti, kad iš savo biudžeto dabar reikės ištraukti, sakykim, 2 tūkst. litų įmokos dengimui. Tada lengviau susiorientuosite, kokio dydžio paskolą imti.
Bankui svarbu turėti išprususius klientus, kurie elgiasi atsakingai ne tik su skolinimusi, bet ir su taupymu. Todėl mes ir dalijame patarimus.
- Kas svarbiau: turėti verslo gyslelę ar mokėti taupyti?
- Manau, kad visi lietuviai turi verslo gyslelę, tik ne visi tai išnaudoja. Idėjų žmonės turi. Svarbu turėti gyslelę ir mokėti verstis su turimais pinigais. Aš manau, kad lietuviai yra pakankamai taupūs. Jeigu mes pasiklaustume savo senelių ar tėvų, paieškotume jų patarimų, tai jie papasakotų dar ne tokių būdų taupyti, apie kuriuos šiandien kalbame mes. Tačiau ar mes visada jų paklausome?
Taupyti reikia visada. O tiksliau - reikia protingai leisti pinigus. Turime sukaupti atsargą ir šiai dienai, ir senatvei.
- Ką manote apie parduotuvių akcijas, išpardavimus, lojalumo korteles?
- Taip, nuolaidomis naudotis reikia. Bet reikia naudotis labai pasvertai. Nuėjome į parduotuvę ir mus suviliojo akcija, nusipirkom daiktą, kurio mums dabar nereikia... Reikia tokius įpročius keisti. Pirkti tik tai, kas reikalinga.
Pirkdami didesnius kiekius mes galime sutaupyti, bet reikia pagalvoti, kad neprisipirktume daug greitai gendančių produktų.
Visada siūlau susidaryti sąrašą, ko mums reikia. Taip save apsaugosim nuo nereikalingų pirkinių.
- Ką dar reikia atminti, atėjus į parduotuvę?
- Pagrindinės taisyklės yra tokios: turėti pirkinių sąrašą, neiti į parduotuvę alkanam, turėti pinigų limitą, kurį planuoju išleisti. Be to, apsipirkti eiti kartą per savaitę. Vienu sykiu galima surasti viską, ko reikia. Žinoma, šviežioms daržovėms ar pieno produktams galima skirti nedideles sumas ir nueiti į parduotuvę dar porą kartų papildomai, bet pirkti tik tai, ką reikia, pavyzdžiui, pieną ir pomidorus.
Dažniausiai apie 30 proc. pirkinių mūsų krepšelyje yra neplanuotų ir tokių, be kurių mes tikrai galime išsiversti.
- Galbūt paprasčiausias būdas sutaupyti - tiesiog pirkti pigesnius daiktus?
- Apsipirkinėdami pirmiausia mes neturėtume taupyti sveikatos sąskaita, nes po kurio laiko mums gali tekti mokėti kelis kartus brangiau. Vienam žmogui brangus daiktas yra viena kaina, kitam - kita. Kiekviena šeima turi priimti sprendimus individualiai.
- Ar kurdama laidą nevažiavote su šeimomis pigiau apsipirkti į Lenkiją?
- Ne, tada apie Lenkiją didelio garso dar nebuvo. Vienaip ar kitaip su šeimomis mieste ar rajone atrasdavome ir turgų, ir ūkininkus, galų gale giminaičius, kurie gyvena kaime ir gali rudenį aprūpinti daržovėmis.
- Jonas klausia, kaip jam atsipalaiduoti, jeigu anksčiau striptizo klube išleisdavo 1000 litų, o dabar įstengia vos 300...
- Kalbėdami apie laisvalaikį nemažai žmonių galvoja apie tai, kaip išleisti pinigus.
Aš siūlau paieškoti kitų galimybių, kaip praleisti laisvalaikį neišleidžiant tiek daug pinigų. Vasarą, kai toks gražus oras, galbūt geriau eiti į parkus, vaikščioti ar važinėti dviračiu. Taip tikrai nereikės patirti didelių išlaidų.
- Ar būtų galima kur nors gauti finansų valdymo lenteles, kurias per savo laidą dalijote šeimoms?
- Artimiausiu metu jas patalpinsime „Swedbank“ interneto puslapyje. Jeigu skaitytojams reikia lentelės skubiai, jie gali parašyti elektroninį laišką į info@swedbank.lt, ir mes atsiųsime jas elektroniniu paštu.
- O kaip geriausia taupyti per atostogas? Ar įmanoma sutaupyti Palangoje?
- Reikia tiesiog būti išradingam. Planuoti atostogas reikia prieš metus. Jeigu kiekvieną mėnesį atidėsime nedidelę sumą nuo savo pajamų ir taupysime atostogoms, tai atostogų išvyka neatrodys tokia sudėtinga. Nereikės visų gautų atostoginių išleisti per atostogas. Juk grįžus po atostogų dar tenka gyventi.
Palangoje pirmiausia siūlyčiau atidžiai rinktis vietą ir apsvarstyti keletą variantų: viešbutis, sanatorija ar gyventi pas žmones. Reiktų rasti variantą, kuris leistų gaminti maistą namuose, galbūt net pasigaminti užkandžių einant prie jūros.
Be to, galima prie jūros ir kitame kurorte pailsėti.