Auksas. Krizė nupūtė dulkes

Laura Gvozdaitė ("Versus")
Prieš kelerius metus neoficialioje aplinkoje vyko dviejų Lietuvos verslo pasaulyje žinomų žmonių pokalbis. Vienas jų traukė per dantį kitą, tuomet sėkmingai dirbančios ir biržoje listinguojamos stambios įmonės akcininką, kad jo turtas nieko nevertas – didžiuliai nuomojami prekybos plotai ir kalnai bankui įkeistų prekių. O štai jis turįs kelias plytas gryno aukso, kurių vertė nors ir svyruoja, bet tai realus, ilgalaikis ir patikimas turtas.
Savo santaupas auksu paversti nusprendęs žmogus pirmiausia turi žinoti, kad ne visas auksas tinka investicijoms. Masinės gamybos juvelyriniai dirbiniai – visiškai netinkamas pasirinkimas.
Daugiau nuotraukų (1)
Tai, kas tada atrodė kaip kandus humoras, dabar, kai turtas, pagrįstas akcijomis, yra smarkiai nuvertėjęs, skamba įtikinamai. Tokias visuomenės nuotaikas jaučiantys verslininkai suskubo ir Lietuvoje siūlyti investicinio aukso luitų ir monetų.
Ekonominis nuosmukis – itin palanki proga auksui sužibėti iš naujo. Štai Vakarų Europoje investicinio aukso pirkimai šių metų pradžioje išaugo tris kartus, šis procesas pamažu įsibėgėja ir Lietuvoje – ir nebūtinai tik tarp turtuolių. Lietuvos prabavimo rūmuose norą prekiauti investiciniu auksu šiais metais yra deklaravusios kelios įmonės.
Sausio pabaigoje šią veiklą pradėjusi įmonė „Aurum LT“ teigia jau turinti nemažai aukso įsigijusių klientų. Kiek vėliau, kovo pabaigoje, startavusi bendrovė „Investicinis auksas“ pardavė apie 10 kg šio metalo.
Auksas – sena gera ir tūkstantmečių istorijoje pasiteisinusi priemonė išsaugoti sukauptą kapitalą. Tačiau tokia investicija – ne tiems, kurie nori svaigiai didinti savo kapitalą. Šis metalas – konservatyviems ar bent jau tiems, kurie savo investicijų pakete nori turėti „inkarą“. Investavimo specialistų vertinimu, protingai subalansuotame investicijų portfelyje galėtų būti 2–25% aukso luitų ar monetų.
Specialistai griežtai nerekomenduoja investuoti į grynąjį auksą skolintomis lėšomis ir perspėja, kad tai yra ilgalaikė, mažiausiai 3–5 metų investicija, todėl nepatariama pirkti aukso trumpalaikiais spekuliaciniais tikslais. Pastaruoju metu aukso kaina nuolat kilo, tai vyko dėl įvairių veiksnių, tačiau nėra garantijos, kad taip bus visada – kiekvienam aukso pirkėjui tą turėtų priminti save ir klientą gerbiantis pardavėjas.
Nuo 1 g iki 1 kg
Pats pinigų keitimas į auksą, kaip ir visi kiti investavimo būdai, pastaruoju metu smarkiai sudemokratėjo. Investicinio aukso gali įsigyti kiekvienas bent keliais šimtais atliekamų litų disponuojantis Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo. Investicinio aukso rinka atvira bet kokio storio piniginei. Galima įsigyti ir 135 Lt kainuojantį 1 g svorio aukso luitelį, kuris bus vos įžiūrimas šalia didžiausio – kilogramą sveriančio ir kainuojančio nuo 80 000 Lt luito. Kita patikima auksinė investicija – proginės monetos, kurių pigiausia šiuo metu kainuoja beveik 200 Lt, o brangiausios kaina siekia kelis tūkstančius litų.
Pati investicinio aukso pirkimo procedūra taip pat gana paprasta – ypač dabar, kai ir Lietuvos rinkoje jau veikia kelios žinomoms pasaulio monetų kalykloms, siūlančioms ne tik auksinius pinigus, bet ir aukso luitus, atstovaujančios įmonės.
Užtenka susisiekti su įmonių atstovais ir išsiaiškinti, ką jie gali pasiūlyti. Kelis demonstracinius pavyzdžius lietuviai aukso prekeiviai laiko komercinių šalies bankų seifuose – prireikus būsimasis klientas gali juos apžiūrėti ir pačiupinėti. Tada forminamas sandėris, klientas apmoka būsimą pirkinį ir jis tuoj pat išsiunčiamas į Lietuvą skubia apdrausta siunta.
Jei pirkinys didelis ir brangus, jo perdavimas klientui taip pat vyksta viename banko seifus aptarnaujančių biurų. Perdavimo metu užpildomas priėmimo ir perdavimo aktas, nurodant investicinio aukso kiekį, parduodamų luitų ir jų sertifikatų numerius bei įrašant klientą identifikuojančią informaciją.
Tiesa, užsisakius aukso plytelę, sveriančią gramą ar kelis, dalyvauti tokiose iškilmėse greičiausiai nepavyks – ją jums, taip pat apdraustą, su visais sertifikatais ir kokybės pažymėjimais pristatys skubių siuntų gabenimo kurjeris.
Papuošalai – ne konkurentai
Savo santaupas auksu paversti nusprendęs žmogus pirmiausia turi žinoti, kad ne visas auksas tinka investicijoms. Masinės gamybos juvelyriniai dirbiniai – visiškai netinkamas pasirinkimas. Žinoma, jei tai nėra karalių laikus menanti relikvija ar kitoks antikvarų medžiojamas dirbinys.
Paprasti masiniu būdu gaminami žiedeliai ar auskarai – ne investicija. Visų pirma jų praba daug, kartais kone dvigubai mažesnė nei grynų aukso luitų ar monetų. Tarkime, 2 g auksinis žiedas, kurio praba (arba gryno aukso kiekis) siekia 625, rinkoje kainuoja apie 300 Lt. O 2 g investicinio 999,9 prabos aukso luitelis šiuo metu kainuoja apie 240 Lt. Maža to, įsigijus 1 g investicinio aukso galima gauti 1,6 g juvelyrikai tinkamo aukso.
Specialistai perspėja, kad jeigu perkant juvelyrinius dirbinius tikimasi investuoti į auksą, o ne į meno kūrinį, vėliau gali laukti didelis nusivylimas. Bandant parduoti tokį auksą, už jo kiekį dirbinyje dažniausiai siūloma keliskart mažesnė kaina nei rinkos. O investicinio aukso kaina artimiausia biržos kainai, kuri priklauso nuo aukso pasiūlos ir paklausos pasaulinėje rinkoje.
Be to, juvelyriniai dirbiniai Lietuvoje apmokestinami PVM mokesčiu, o investicinio aukso tiekimas ir įsigijimas iš kitos ES valstybės nėra apmokestinamas.
Aukso plytos ar monetos?
Savo privalumų turi tiek aukso monetos, tiek luitai. Pavyzdžiui, 50 g aukso luite 1 g kaina mažesnė nei vienos Trojos uncijos (31,1034807 g) monetoje, tačiau laikui bėgant moneta įgyja papildomą numizmatinę vertę, todėl ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti didesnį pelną nei aukso luitas. Populiariausios pasaulyje investicijos – į vienos Trojos uncijos monetas ir 100 g aukso luitus. Joms taikomas ir mažiausias komisinis mokestis.
1 g, 2 g, 5 g, 10 g, 20 g, 50 g ir 100 g aukso luitai tradiciškai štampuojami. Kiekvienas štampuotas aukso luitas turi unikalų numerį. 250 g, 500 g ir 1 kg luitai dažniausiai liejami. Jie taip pat turi savo unikalų numerį. Luitai dažniausiai parduodami įpakuoti į atskirą hermetišką pakuotę. Aukso luitams naudojamas 995–999,9 prabos auksas.
Nors vienos uncijos auksinės monetos pačios populiariausios tarp investuotojų, kai kurios monetų kalyklos kaldina ir mažesnių nominalų, turinčių tik pusę, ketvirtadalį, vieną dešimtąją ir vieną dvidešimtąją Trojos uncijos aukso monetas. Aukso praba monetose gali svyruoti nuo 900 iki 999,9.
Nečiupinėti, nekandžioti
Specialistai atkreipia dėmesį, kad auksiniai luitai yra labai minkšti, jų paviršius ir netgi forma gali būti lengvai sugadinama įbrėžimų, įlenkimų. Jeigu originalus produktas pateikiamas įpakuotas į specialią pakuotę, rekomenduojama jo neatidarinėti ir nesugadinti, dėl tokių veiksmų auksinių gaminių vertė gali sumažėti.
Luitus ir monetas patariama laikyti taip, kad jie negalėtų liesti vienas kito, antraip – netgi per pakuotę – gali atsirasti įbrėžimų ar įraižų. Jeigu dėl kokių nors labai svarbių priežasčių jums reikia paliesti auksą, rekomenduojama tą daryti mūvint švarias specialias pirštines. Luitus ir monetas geriau išimti tik švarioje aplinkoje, padėti juos ant švaraus, minkšto, geriausia aksominio, paviršiaus – netgi švari paprasta medžiaga ar paprastas popieriaus lapas gali pažeisti 900 ir aukštesnės prabos aukso paviršių. Gaminius visada reikia imti tik už briaunų.
Negalima liesti investicinio aukso paviršiaus, nes pirštų atspaudai taip pat sumažina gaminio vertę, o jų praktiškai negalima pašalinti nuo paviršiaus – netgi švelniausia medžiaga palieka nedidelius įbrėžimus. Klientai taip pat perspėjami niekada nebandyti kąsti aukso gaminio tikrinant jo švelnumą – dantų žymės liks neišvengiamai.
Saugiausia – banke
Aukso pardavėjai rekomenduoja didelius dirbinius laikyti individualiuose banko seifuose – taip saugiausia. Šiuo metu bankų seifų paslaugas teikia 77 Lietuvos komercinių bankų filialai. Prieš vykstant į banką patariama pasiteirauti, ar tikrai konkrečiame padalinyje yra laisvų seifų, kokio jie dydžio, kokia nuomos kaina ir kitos sąlygos. Kadangi aukso luitai nedideli, patartina nuomotis pačius mažiausius seifus. Tai turėtų kainuoti pigiau.
Saugomo aukso vertės ir nuomos kainos santykis neturėtų viršyti 1% per metus. Jeigu seife lieka vietos, jame patartina saugoti ir kitą asmeninį turtą arba svarbius dokumentus.
Brangųjį pirkinį laikant namie, rekomenduojama pirkti seifą. Jis turi būti atsparus įsilaužimams ir ugniai. Perkant seifą, svarbu atkreipti dėmesį į jo matmenis, naudingą vidaus tūrį, masę, spynos tipą, galimybę keisti spynos kodą.
Vertingasis Amerikos erelis
Brangiausiu visų laikų aukso pinigu laikoma 1933 metais JAV monetų kalyklos išleista 20 USD nominalo auksinė moneta. Nugyvenusi sudėtingą ir pavojų kupiną gyvenimą, 2002 metais „Sotheby’s“ aukcione ji buvo parduota už rekordinę 7,59 mln. USD sumą. Iš JAV vyriausybės ją įsigijo anoniminis pirkėjas.
„Dvigubu ereliu“ vadinamos brangenybės svoris – 33,431 g, jos skersmuo – 34,1 mm, storis – 2 mm, sudėtis – 90% aukso ir 10% vario. Averse – pagrindinėje monetos pusėje pavaizduota fakelą ir alyvos šakelę laikanti Laisvė (angl. Lady Liberty), reverse – vienu nacionalinių JAV simbolių laikomas erelis ir oficialus šalies devizas „Tikiu Dievo palaima“ (angl. „In God We Trust“). Tokį monetos dizainą 1907 metais sukūrė žymus to metu airių kilmės amerikietis skulptorius Augustus Saint-Gaudensas.
Išskirtinę monetos vertę sukūrė tai, kad beveik visos 1933 metų laidos analogiškos monetos buvo perlydytos dėl tais pačiais metais paskelbtos JAV pinigų sistemos reformos – buvo uždraustas atsiskaitymas auksinėmis monetomis ir JAV piliečiai privalėjo išsikeisti juos į popierinius pinigus. Vieną iš nedaugelio išlikusių monetų 1944 metais pavyko įsigyti aistringam kolekcininkui Egipto karaliui Faroukui I. Vėliau moneta klaidžiojo slaptaisiais numizmatikos liūtų keliais, kol 2001 metais per slaptą operaciją ją susigrąžino JAV vyriausybė. Be aukcione parduotos monetos, yra žinomos dar dvi tos pačios šeimos seserys – jos eksponuojamos Nacionaliniame JAV istorijos muziejuje.
1986 metais JAV buvo išleistos kelios „Dvigubo erelio“ laidos – ši moneta laikoma viena gražiausių visų laikų monetų. Tačiau tik šių metų pradžioje JAV monetų kalykla pranešė pirmą kartą sugebėjusi atkurti visiškai tikslų daugiau nei prieš šimtmetį sukurtos monetos reljefą taikydama modernias technologijas. 2009 m. laidos monetų – 24 karatų 999 prabos gaminių – paklausa didžiulė, ji ribojama nuostata vienam šeimos ūkiui parduoti ne daugiau kaip po vieną dirbinį. Dabartinė monetos kaina – apie 1 300 USD.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.