Latviją jau paguldęs taupymo virusas atslinko ir į Lietuvą

Atėjus laikui dar kartą persvarstyti šalies biudžetą premjeras Andrius Kubilius pamiršta savo kalbas apie artėjančią krizės pabaigą ir pažeria naujų niūrių prognozių.

Taupyti būtina, kitaip žlugsime – tai jau ne kartą girdėta premjero frazė.

Valdžiai net nespėjus nurėžti motinystės išmokų ar atlyginimų valstybės tarnautojams ir biudžetinės sferos darbuotojams, politikų galvose kyla nauji, kur kas skausmingesni taupymo planai.

Paskirtoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė kartoja tą patį, kaip ir Vyriausybės vadovas: dar kartą sumažinę išlaidas ir padidinę pridėtinės vertės mokestį (PVM) atsipūsti negalėsime.

Siekdama, kad kuo greičiau būtų įvestas euras, valdžia kitais metais pasiryžusi dar labiau apkarpyti biudžeto deficitą. Tai reiškia, kad diržus gali tekti veržtis dar smarkiau.

I.Šimonytė „Lietuvos rytui“ pripažino, kad jau priimti ar Seime dar svarstomi įstatymai, kuriais bus padidinti mokesčiai ir sumažintos išlaidos, kitais metais Lietuvos neišgelbės.

Todėl valdžiai gali tekti imtis naujų ir nepopuliarių sprendimų. Biudžeto deficito mažinimo priemonės tėra dvi: toliau mažinti išlaidas arba didinti pajamas. Jos gali būti įvairiai derinamos.

„Mokslas teigia, kad sėkmingesnės tos biudžeto deficito mažinimo strategijos, kurios labiau remiasi išlaidų mažinimu.

Tačiau vien tiktai taupydami beveik sunaikintume viešąjį sektorių. Todėl išlaidų mažinimą teks toliau derinti su biudžeto pajamų didinimo priemonėmis“, – tvirtino I.Šimonytė.

Šiuo metu valdžiai patogiausia didinti PVM. Tai daryti Lietuvai rekomenduoja ir tarptautinės organizacijos.

Esą padidinus PVM galima tikėtis gauti greitų papildomų pajamų arba bent jau stabilizuoti biudžeto įplaukas.

Sprendimą didinti PVM jau yra priėmusi ne viena Europos valstybė. Vengrijoje daugeliui prekių ir paslaugų PVM tarifas liepą padidėjo nuo 20 iki 25 proc., Estijoje – nuo 18 iki 20 proc.

Latvija PVM nuo 18 iki 21 proc. pakėlė jau nuo metų pradžios.

Prieš kelias savaites kaimynai prabilo apie būtinybę šį mokestį didinti iki 23 proc. Tačiau politikai išsigando ir kol kas nutarė palaukti.

Tuo tarpu Vokietijos ir Ispanijos vadovai neseniai pareiškė, kad vartojimo mokesčiai nebus didinami. Planų padidinti PVM ir akcizus šiais metais atsisakė ir Lenkija.

Tai bloga žinia A.Kubiliui, kuris mokesčio didinimą siejo su daliai lietuvių dideliu ir pigiu prekybos centru tapusios Lenkijos planais atsisakyti lengvatinių PVM tarifų.

Prancūzija praėjusią savaitę restoranų paslaugoms net sumažino PVM iki 5,5 procento.

Šioje srityje nepralenkiami britai – norėdami paskatinti vartojimą, praėjusių metų pabaigoje standartinį PVM jie sumažino nuo 17,5 iki 15 proc.

„Lietuva nėra Jungtinė Karalystė. Esame maža ir atvira ekonomika, kurios negali ištraukti vidaus vartojimas“, – tvirtina I.Šimonytė.

Ji įsitikinusi, kad PVM mažinimas ar didinimas keliais procentiniais punktais dabartinėmis sąlygomis negali iš esmės pakeisti vartojimo tendencijų.

Žmonės mažiau perka, nes neturi pinigų, kurių anksčiau galėjo pasiskolinti bankuose.

Paskirtoji ministrė negali paguosti nei viešbučių savininkų, nei kiaulių augintojų. Vyriausybė nesiruošia grąžinti lengvatinių PVM tarifų, nes mano, kad jie neduotų didelio efekto.

Būsimus Vyriausybės ketinimus galima nuspėti iš praėjusią savaitę pristatyto Nacionalinio susitarimo projekto, peršamo profsąjungoms ir darbdaviams.

Siekdama 2012 m. įsivesti eurą, valdžia siūlo kitais metais atleisti penktadalį valstybės tarnautojų ir taip sutaupyti ketvirtį milijardo litų.

Socialinio draudimo mokestį pakėlus 3 proc. punktais, „Sodros“ pajamas būtų galima padidinti beveik 800 mln. litų.

Dar viena nemaloni žinia – siūlymas dešimtadaliu mažinti senatvės pensijas ir kitas socialines išmokas. Tai leistų sutaupyti dar apie milijardą litų. Gaunantiems kelias skirtingas pensijas, pavyzdžiui, našlių ir senatvės, siūloma mokėti tik vieną.

Keliasdešimt milijonų „Sodroje“ liktų pradėjus ilginti pensinį amžių, apkarpius motinystės išmokas naujosioms gimdyvėms. Pirmaisiais metais išmoka siektų 85 proc. buvusios algos, antraisiais – 50 procentų.

Kitąmet turėtų būti apmokestintas ir nekilnojamasis turtas.

Minėti Vyriausybės planai labai primena kaimynų latvių ir estų sprendimus.

Estija jau sumažino bedarbių ir nedarbingumo pašalpas ir palengvino darbuotojų atleidimo tvarką. Vystantiems darbo reikalais bus galima nemokėti komandiruotpinigių.

Padidinus akcizus litras degalų Taline praėjusią savaitę pabrango maždaug 20 lietuviškų centų.

Aukštesnio lygmens valstybės tarnautojų ir pareigūnų algos sumažintos 8, o mokytojų – 4 procentais.

Latvija, sumažinusi biudžeto išlaidas 2,5 mlrd. litų, ruošiasi atleisti iš darbo tūkstančius valstybės tarnautojų ir mokytojų.

Seimas nutarė dar kartą padidinti alkoholio akcizą.

Latviai dešimtadaliu sumažino pensijas, dar labiau jos nurėžtos dirbantiems žmonėms. Biudžetinės sferos darbuotojų atlyginimai sumažinti penktadaliu, apkarpytas ir minimalus atlyginimas, neapmokestinamas minimumams.

Apie planus karpyti įvairias socialines išmokas paskelbė ir labiausiai Vakarų Europoje dėl krizės kenčianti Airija.

Buvęs finansų viceministras advokatas Vitas Vasiliauskas nedrįsta pritarti šiuo metu populiariai nuomonei, kad padidėjus mokesčiams dar labiau sumažėjo įplaukos į šalies biudžetą.

„Tokios krizės jau seniai nebuvo, todėl dabar sunku pasakyti, kas teisus, o kas klysta. Aš skeptiškai vertinu tik tiesioginių mokesčių verslui, kuriam ir taip sunku, didinimą. Vartojimo mokesčių, kuriuos pasidalina visi, kėlimas yra mažesnė blogybė“, – mano V.Vasiliauskas.

Jis mano, kad visos trys Baltijos šalys elgiasi taip pat, nes situacija jose yra labai panaši.

PVM pirmiausia didinamas, nes šis mokestis sudaro didžiąją dalį biudžeto pajamų.

Kelti akcizus rizikingiau, nes šiems padidėjus greitai suklesti šešėlinis verslas.

„Didžiosioms Vakarų Europos valstybėms bepigu išlaikyti tokį pat PVM tarifą arba jį net mažinti. Jos turi finansinių rezervų arba gali pasiskolinti pinigų kelis kartus pigiau nei Lietuva“, – sako V.Vasiliauskas.

Tačiau daugybę lengvatų turinčios Lenkijos prie tokių valstybių jis nepriskiria ir mano, kad lenkai ilgai neištemps, todėl bus priversti atsisakyti lengvatinio 3-7 proc. PVM tarifo.

Ekspertams šiuo metu labiausiai kelia nerimą tai, ar sparčiai krisdama į dugną Lietuva pasivys Latviją, kurios finansinė situacija prasčiausia ir taupymo akcijos žiauriausios.

V.Vasiliauskas viliasi, kad taip blogai, kaip Latvijoje, Lietuvoje nebus – esą mūsų šalis anksti pradėjo taupyti, tuo tarpu kur kas daugiau išlaidavę latviai įkrito į gilesnę duobę.

Dar visai neseniai buvo manoma, jog tai, kas dabar vyksta Latvijoje, mūsų šalyje pasikartos po gero pusmečio.

Latvijos SEB banko analitikas Andris Vilkas mano, kad šis skirtumas yra sutrumpėjęs iki dviejų trijų mėnesių.

„Lietuvai metų pradžia buvo prastesnė, negu anksčiau tikėtasi. Valdymo išlaidas, atlyginimus ir pensijas jūs taip pat greičiausiai turėsite mažinti.

Kur kas atsargiau vertinčiau planus didinti mokesčius.

Tai gali dar labiau pabloginti situaciją, todėl mūsų Vyriausybė šiuo atžvilgiu tapo atsargesnė“, – teigė A.Vilkas.

* * *

Vytas RUDAVIČIUS, LR korespondentas Londone

* Londonietis Markas Merceris, nedidelės šviestuvų ir elektros reikmenų parduotuvėlės savininkas, iki šiol su neslepiamu apmaudu prisimena praėjusių metų gruodžio 1-ąją, kai PVM buvo sumažintas nuo 17,5 iki 15 proc. „Atrodytų, lyg ir turėjau džiaugtis, nes pirkėjams galėjau pasiūlyti šiek tiek mažesnes kainas. Bet man tai buvo tikras košmaras: turėjome iš naujo apskaičiuoti visų prekių kainas, perspausdinti etiketes. Taip pat reikėjo sumokėti už kasos aparatų perprogramavimą. O mano pirkėjai to kainų sumažinimo beveik nepajuto“, – pasakojo M.Merceris.

* Nuo kitų metų vėl bus grąžintas 17,5 proc. tarifas, todėl kainas reikės perskaičiuoti. Tačiau premjeras Gordonas Brownas tvirtai įsitikinęs – PVM mažinimo politika suveikė kaip teigiamas stimulas gaivinant Jungtinės Karalystės ekonomiką.

* Sumažinusi mokestį iki 15 proc. šalis laikinai tapo palankiausią PVM tarifą turinčia Europos Sąjungos didžiąja valstybe. Vokietijoje standartinis PVM yra 19, Prancūzijoje – 19,6 proc.

* Skylėtam valstybės iždui toks stimulas atsiėjo tikrai brangiai – daugiau nei 12,5 mlrd. svarų sterlingų. Todėl opozicinės konservatorių partijos lyderis Davidas Cameronas PVM mažinimą sumalė į miltus. „Vyriausybė metų metus mums skaitė paskaitas apie finansinę drausmę, o po to lengva ranka iššvaistė 12,5 milijardo. Šis žingsnis pateks į Jungtinės Karalystės politikos istoriją kaip vienas įsimintiniausių pinigų paleidimo niekais atvejų“, – neabejojo D.Cameronas.

* Konservatoriai siūlė kitą išeitį – suteikti mažoms ir vidutinėms kompanijoms valstybines trumpalaikių kreditų garantijas.

* Daugumai politikų pritaria ir Smulkiųjų verslininkų federacija. Vasario pabaigoje atlikdama verslininkų apklausą federacija teiravosi, ar PVM sumažinimas turėjo teigiamą poveikį jų pajamoms. Net 97 proc. apklaustų smulkiųjų verslininkų atsakė neigiamai.