„Greitųjų“ pinigų ateitis

„Toks pasiskirstymas vyksta ne tik mūsų rinkoje. Pavyzdžiui, Estijos rinkos lyderis „SMS Laen“ kovoja su priežiūros institucijomis, kad jų įmonės nepripažintų banku, nes tai jiems reikštų per griežtą reguliavimą. Kiti šioje rinkoje siekia turėti licenciją“, – sako analitikas Vytautas Plunksnis.

Jis skaičiuoja, kad net keturi didžiausi Lietuvos rinkos dalyviai – bankas „Bigbank“, bendrovės „Societe Generale“ („Kreditas 123“), „MCB Finance“ („Credit24“) ir „Moment Credit“ – kartu sudėjus dydžiu neprilygsta vienam mažiausių komercinių bankų – „Medicinos bankui“. Tai, anot jo, rodo, kad minimų bendrovių įtaka rinkai maža.

O visose šalyse yra tam tikra vartotojų grupė, kuri negali gauti paskolų iš tradicinių bankų. Todėl Lietuvoje šioje rinkoje dar reikėtų išspręsti tam tikras problemas. Kaip antai klientas turi būti tinkamai informuojamas apie skolos palūkanų dydį, nes daugelis įmonių tik informuoja apie tai, kokią įmoką reikės mokėti, o savo palūkanų „nereklamuoja“.

Dviejų estų Vahuro Vollo ir Parvelo Pruunsildo valdomas „Bigbank“, klientus pasitinkantis šūkiu „Greičiausias kelias iki pinigų“, dabar tvirtai laikosi nuostatos, kad sunkmečiu dalyti pinigus į kairę ir į dešinę pavojinga.

„Vartojimo kreditų sąlygas šiek tiek sugriežtinome, nes prognozuoti, kuris klientas dar dirbs ir po mėnesio, tikrai nelengva. Todėl pradėjome prekiauti saugesniu produktu – nekilnojamojo turto paskolomis“, – bankui per sunkmetį skirtus vaistus nurodo „Bigbank“ Filialo vadovo pavaduotojas Rolandas Norvilas. Kolegos Estijoje, pasak jo, taip pat nesnaudžia: „Bigbank“ klientams čia ėmė patarinėti, kaip sugrąžinti išsimokėtinai įsigytus brangius daiktus.

Lietuvoje „Bigbank“, kuris dar turi neišnaudotą teisę priimti indėlius, sukti nauja kryptimi skatina tai, kad pas mus „nekilnojamojo turto kainų kritimas tapo jau prognozuojamas ir matosi jo dugnas“.

Bankas už užstatą metams išduoda 50% nekilnojamojo turto vertės kreditą, iš kliento iš karto išskaičiuodamas palūkanas. Norvilo teigimu, taip žmogus butui pardavinėti turi metus laiko. O jeigu per metus jam nepavyksta parduoti, banke paskolą gali prasitęsti dar metams.

„Vartojimo kreditai šiuo metu neturi tokios didelės perspektyvos, kuri buvo 2007 metais, kai pradėjome veiklą šioje rinkoje, ir dar 2008 metais, todėl veikiame lanksčiai – imamės ir kitos veiklos“, – argumentuoja Norvilas.

Bet jis neabejoja – jeigu „Bigbank“ vėl imtųsi ryžtingos rinkodaros, tai paskolų galėtų išduoti gana daug. Tik klausimas, kiek iš jų sugrįžtų atgalios. Komerciniai bankai, jo teigimu, vartojimo paskolų dabar taip pat išdavė kokius kelis kartus mažiau nei vartojimo kreditus teikiančios bendrovės.

„Greitųjų kreditų bendrovės gana aktyviai dalija paskolas, tačiau gali būti, kad didžioji dalis jų klientų yra bedarbiai, kurie ir taip jau turi paskolų, todėl visiškai nesijaudina dėl to, iš kur mokės už pasiimtus dar papildomus 1 000 Lt“, – svarsto „Bigbank“ atstovas. Pažymėdamas, kad jie, būdami banku, už blogas paskolas dar turi daryti atidėjimus, todėl tam tikra dalis pinigų kuriam laikui nuolat įšaldoma.

Kai 2007 metais „Bigbank“ pradėjo veiklą Lietuvoje, jį finansavo akcininkai. Šioms investicijoms skirtus pinigus filialas išnaudojo per pirmuosius darbo metus ir pusantrų metų dirbo nuostolingai. Šių metų pirmąjį ketvirtį gavo 0,9 mln. Lt pelno.

„Mūsų paskolų portfelio dydis – apie 48 mln. Lt. Iš jo jau galime išsilaikyti“, – patikslina Norvilas.

„Bigbank“ tikslas, jo teigimu, yra ilgalaikis verslas: dabar atidarinėjamas filialas Suomijoje, rinka analizuojama ir Vokietijoje.

„Lietuvos rinka maža, todėl daugiau nei dviejų specializuotų vartojimo kreditų bankų čia negali būti“, – mano Norvilas. Žvelgdamas į ateitį, jis prognozuoja, kad „skolinimasis taps saikingesnis, todėl jiems bus sudėtingiau konkuruoti su bankais dėl geresnio kliento“. Anksčiau orientavęsis į žemesnes ir vidutines pajamas gaunančius žmones, dabar bankas siekia ir klientų su aukštesnėmis pajamomis.

Kredituoja ir bankų pinigais

UAB „General Financing“, teikianti „Kredito 123“ vartojimo kreditus, rinkoje save išskiria kaip bendrovę, „kuri teikia vartojimo kreditus vadovaudamasi lygiai tokiais pat veiklos principais ir procedūromis, kaip ir bankai, bet neturi banko statuso“.

„Banko statuso artimiausiu metu nežadame siekti“, – teigia „General Financing“ generalinis direktorius Konstantinas Balakinas.

„General Financing“ skolinasi pinigus iš pagrindinės kompanijos, taip pat gauna finansavimą iš vietinių bankų, kurie suteikia paskolas „General Financing“ su „Societe Generale“ garantija. Prasta ekonominė padėtis, pasak Balakino, turėjo įtakos jų bendrovei, todėl nuo 2008 metų rudens jie įdiegė daug griežtesnes klientų rizikos valdymo priemones ir sugriežtino vartojimo kreditų suteikimo gyventojams sąlygas.

„Nedirbantiems ar turintiems nepakankamai pajamų asmenims nesuteikiame vartojimo kreditų, o gilėjant sunkmečiui, mažėja gyventojų pajamos, didėja bedarbių skaičius, dėl to mažėja ir galinčių skolintis žmonių. O tai turi įtakos mūsų veiklai“, – aiškina Balakinas.

Tačiau jis užtikrina, kad „General Financing“ nesinaudos tuo, kad dabar rinkoje trūksta pinigų. Priešingai, netrukus klientams žada pasiūlyti naują produktą – vartojimo kreditų draudimą.

Bendrovės vadovas aiškina, kad jis padės klientams apsaugoti save ir savo šeimą nuo finansinių sunkumų, galinčių kilti, jeigu pasiskolinęs asmuo sunkiai susirgtų, netektų darbingumo ar mirtų. „Nuo pat savo veiklos pradžios skatiname savo esamus ir galimus vartotojus skolintis atsakingai, planuoti savo šeimos biudžetą, domėtis, iš kur ir kaip skolinasi, dėl to visai nebijome, kad galiausiai jie to išmoks ir ims skolintis atsakingiau“, – sako Balakinas.

Jis pažymi, kad dabar rinkoje veikia itin daug neprofesionalių dalyvių, kurie dažnai nepaiso atsakingo skolinimosi principų, stengiasi išvengti vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių teisės aktų reikalavimų.

„Tam, kad išliktų rinkoje, dalis dabar šalyje veikiančių finansų bendrovių turės keisti savo veiklos principus, priešingu atveju joms gali tekti palikti rinką“, – neabejoja Balakinas. Anot jo, priėmus naują vartojimo kredito įstatymą, šios įmonės privalės paisyti vartotojų duomenų apsaugos reikalavimų, skolinti atsakingai, vertinti kliento finansines galimybes.

Greitas, bet atsargus

Prieš keletą metų įsisukusiam greitųjų pinigų verslui nelinko abejingi ir bankai. 2008 metų rugpjūčio viduryje „Snoras“ paskelbė, kad jų „vartojamosios paskolos išdavimo rekordas – 8 minutės“.

„Šia paslauga mes nesilyginame su greitųjų kreditų įmonėmis. Mūsų paskola, nepaisant išdavimo greičio, išlieka įprasta bankine vartojamąja paskola – atsižvelgiant į racionalius ir pagrįstus paskolą gaunančio kliento rizikos vertinimo kriterijus. Mes klientus taip pat aiškiai informuojame apie terminus ir palūkanų dydį“, – nurodo „Snoro“ valdybos pirmininko pavaduotojas, mažmeninio verslo tarnybos direktorius Žoržas Šarafanovičius.

Per pirmuosius du mėnesius nuo šios paslaugos įdiegimo (2008 metų kovo 17 dienos – gegužės 17 dienos) jis išdavė 2,5 karto daugiau vartojamųjų paskolų nei 2008 metų sausio 16 dieną – kovo 16 dieną).

„Nuo 2008 metų rudens dėl pakitusios padėties rinkoje kreditavimo poreikis gerokai sumažėjo. Dėl išaugusios rizikos buvo sugriežtinti ir banko klientų vertinimo kriterijai, todėl dabartinius rezultatus būtų nekorektiška lyginti su praėjusiu laikotarpiu“, – diplomatiškai įdomių skaičių neatskleidžia Šarafanovičius. Jo teigimu, gyventojų poreikiai skolintis taip pat labai sumažėjo, nes ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu jie daug realiau ir atsakingiau vertina savo finansinę padėtį.

„Didžiosios vartojimo kreditus teikiančios bendrovės su savo paslaugomis turėtų artėti bankų link, o mažųjų ateitis nėra aiški – greičiausiai jų populiarumas nebus didelis, panašiai kaip už dideles palūkanas skolinančių lombardų“, – ateities perspektyvą svarsto Pluksnis. Be to, tarp mažųjų rinkos dalyvių yra daug tokių, kurie buvo suvilioti didelio ir greito pelno, todėl greičiausiai šioje rinkos dalyje vyks konsolidacija. Tokie paskolų teikėjai, kaip kad „Bigbank“ ir kiti, veikia visame pasaulyje ir yra laikomi antrarūšių paskolų teikėjais.

Analitikas prognozuoja, kad po sunkmečio jų rinkos dalis bus maža. O didžiosios bendrovės rinkoje gali pasiūlyti tokių produktų, kurie bus konkurencingi siūlomiems komerciniams bankams. Klientas negrąžinti skolos tokioms įmonėms gali tik vieną kartą. Todėl, pasak Plunksnio, jeigu dėl sunkmečio jos turės daug blogų klientų, tai po krizės turės keistis ir galvoti, kaip dirbti, kad galėtų pritraukti naujų vartotojų.

„Pagrindinis jų pranašumas – pinigų išdavimo greitis, bet ir pati paslauga vis tiek turės pigti“, – prognozuoja Plunksnis.

Finansų maklerio įmonės „Žabolis ir partneriai“ vadovas Sigitas Petraitis „Versus“ aiškina, kad palūkanos už greituosius pinigus yra ne didelės, o didesnės. Ir taip, anot jo, bus visada, nes tokių pinigų rizika yra aukštesnė.

„Skolintojas prisiima aukštesnę nuostolio dėl kredito negrąžinimo riziką. O aukštesnės rizikos prisiėmimas reiškia ne didesnį pelną, o didesnę nuostolio tikimybę“, – apibendrina Petraitis.