Pasak KLEZ bendrovės valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko,
tai nėra didelės lėšos. Užsienio valstybėse vieno laisvosios
ekonominės zonos hektaro infrastruktūrai skiriama 1 mln. eurų arba
dolerių. Mūsų uostamiestyje ši suma siekia tik apie 400 tūkst. litų.
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje kol kas inžineriniu
atžvilgiu yra išvystyta tik trečdalis, arba maždaug 100 hektarų
teritorijos.
KLEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo
Raimondo Bako teigimu, šiuo metu Klaipėdos laisvojoje ekonominėje
zonoje jau veikia 14 kompanijų.
Pasak R. Bako, pritraukti investuotojus padeda ir valstybės
sukurta patraukli mokestinių lengvatų sistema. KLEZ įsikūrusi
bendrovė pirmus šešerius metus nemoka jokio pelno mokesčio, o per
kitus dešimt metų šiam mokesčiui taikoma 50 proc. nuolaida. Tuo
tarpu kitos šalyje veikiančios įmonės moka 20 proc. dydžio pelno
mokestį. KLEZ veiklą vykdančioms užsienio kompanijoms netaikomas
dividendų mokestis, kuris Lietuvoje siekia iki 20 proc. KLEZ
investuojančioms kompanijoms taip pat nereikia mokėti nekilnojamojo
turto mokesčio.
Kita vertus, anot KLEZ bendrovės valdybos pirmininko P.
Vasiliausko, KLEZ plėtros atžvilgiu kol kas nėra nuoseklios ir
aiškios investicijų skatinimo valstybės politikos. Taip pat
komplikuotos žemės ir detaliųjų planų tvirtinimo procedūros.
KLEZ valdymo bendrovės 67 proc. akcijų valdo užsienio
investuotojai, likusi dalis priklauso Lietuvos verslo subjektams -
„Akmenės cementui“, „Achemai“, Šiaulių bankui.