Realusis lato kursas, kuris parodo santykinę prekių iš Latvijos kainą valstybėse, su kuriomis vykdomi prekiniai mainai, per du mėnesius gerėjo latvių naudai. Tai buvo pirmas toks teigiamas rodiklis nuo 2005 metų pradžios. Šiuos duomenis savo interneto svetainėje pateikė centrinis Latvijos bankas.
„Kol daugumos nuomonė iš išorės apie padėtį yra neigiama, mes manome, kad tai yra pirmas aiškus signalas, jog reikalai ima klostytis teigiama linkme“, - statistiką komentavo „Emerging Nordic Research“ direktorius Ivaras Bergmanas.
„Bloomberg“ teigia, kad latviai tikisi, jog atlyginimų karpymai, kitos struktūrinės priemonės ir defliacija padidins šalies konkurencingumą ir padės išvengti lato devalvacijos euro atžvilgiu. Strategija, kuri dar vadinama „vidine devalvacija“, buvo sukurta tam, kad grąžintų šalies konkurencingumą, kuris buvo prarastas tarp 2005 ir 2007 metų. Per šiuos dvejus metus Latvijos ekonomika augo po 10 procentų, o infliacija buvo aukščiausia visoje Europos Sąjungoje.
I.Bergmanio nuomone, Latvijai gali pagelbėti gerokai atpigusi darbo jėga ir jos lankstumas. Iš dalies tai lemia, kad profesinės sąjungos nestato barikadų atlyginimų mažinimui.
Metinė infliacija birželio mėnesį siekė siekė 3,4 procento. Toks žemas rodiklis buvo 2003 metų spalį. Gamintojų kainos balandį ir gegužės mėnesį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, krito.
Latvija iš Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo gauna 7,5 mlrd. eurų paskola stabilizuoti padėčiai.