Daugelis vartotojų lietuviškiems produktams teikia pirmenybę dėl to, kad juos laiko kokybiškesniais ir sveikesniais. Tačiau lrytas.lt gauti JAV Maisto ir vaistų administracijos (Food and Drug Administration, FDA) dokumentai rodo, kad produktų su užrašu „made in Lithuania“ natūralumas dažnai yra abejotinas.
Kai kuriais atvejais žmogaus organizmui kenksmingi maisto priedai, JAV uždrausti prieš dešimtmečius, Lietuvoje leidžiami naudoti iki šiol. Kitais atvejais natūralios sudedamosios dalys, naudojamos vidaus rinkoje, jas eksportuojant, keičiamos į konservantus.
Lietuvos gamintojai ne tik nevengia pirkėjų „pavaišinti“ sveikatai pavojingomis medžiagomis, bet dažnai nesivargina maisto priedų nurodyti produkcijos etiketėse.
Etiketės neatspindi tikrosios produktų sudėties
lrytas.lt peržiūrėjo 2008-2009 m. FDA ataskaitas apie maisto gaminius iš Lietuvos, kuriuos atsisakyta įsileisti į Ameriką. Priimdami sprendimus FDA darbuotojai rėmėsi privačių JAV laboratorijų atliktais produktų iš Lietuvos cheminės sudėties tyrimais.
Dažniausiai pasitaikanti priežastis, dėl kurios JAV neleisdavo įvežti Lietuvoje pagamintų maisto produktų – tai, kad jų sudėtyje rastos medžiagos, kurios nėra nurodytos etiketėse.
Vienais atvejais, medžiagos nėra draudžiamos, tačiau dėl kažkokių priežasčių nuspręsta jų į sudedamųjų dalių sąrašą neįtraukti. Kitais atvejais, gamintojai, ko gero, rizikavo ir tyčia nenurodė draudžiamų maisto priedų, tikėdamiesi, kad tai nebus pastebėta.
„Natūraliuose“ šakočiuose – dažai
Kaip teigiama FDA atstovo Lasterio B.Shealey vardu pasirašytame produkcijos sulaikymo dokumente, UAB "Romnesa” šakočių siunta neatsidūrė ant amerikiečių stalo dėl to, kad produkcijoje rasta maistinių dažų FD & C nr. 5.
Tai geltonos spalvos dažai, kurių nedideli kiekiai JAV leidžiami, tačiau jie privalo būti nurodyti produkto sudėtyje.
FDA dokumentuose pabrėžiama, kad esama nemažai žmonių, alergiškų FD & C nr. 5. Gamintojai, nenurodantys šių dažų produktų etiketėse, gali pakenkti nieko apie dažus nenutuokiančių vartotojų sveikatai.
Tie patys dažai taip pat naudojami ir kosmetikos pramonėje, tačiau JAV sveiku maistu ir kosmetika prekiaujančiose parduotuvėse FD & C nr. 5 nudažytų produktų, ne tik maisto, bet ir muilo ar veido kremų, rasti nepavyktų.
Esama įtarimų, kad šie dažai gali sukelti vaikų hiperaktyvumo sutrikimą.
Nuspalvinti šakočiai – tik Amerikai
Nustatyta, kad Europoje E102 kodu žymimi ir tartrazino pavadinimu žinomi dažai gali būti pavojingi astma sergantiems žmonėms ir tiems, kurių organizmas netoleruoja gliuteno. Jų vartojimas uždraustas Norvegijoje.
Kurį laiką tartrazino vartoti maisto produktuose nebuvo leidžiama ir Vokietijoje bei Austrijoje, tačiau vėliau pastarosios šalys buvo priverstos paklusti ES direktyvai, nedraudžiančiai tartrazino vartojimo.
„Romnesos“ bendrovės internetiniame puslapyje šakočiai pristatomi kaip „gardaus skonio, švieži ir visada kvepiantys vanile ar grietinėle“. Pabrėžiama, kad „kepimo masei paruošti naudojami lietuviški natūralūs produktai, o pagaminta produkcija pasiekia pirkėjus be konservantų“.
Kaip lrytas.lt sakė „Romnesos“ pardavimų vadybininkė Vida Perveneckienė, bendrovės internetinėje svetainėje paskelbti teiginiai galioja tik Lietuvoje realizuojamiems šakočiams. Ji pripažino turinti nuliūdinti šakočius kaip dovaną ir stalo puošmeną pamėgusius JAV lietuvius, noriai perkančius iš tėvynės importuotus konditerijos gaminius.
„Kadangi kelionė per Atlantą užtrunka, o reikia, kad gaminiai ilgiau išliktų švieži, Lietuvoje naudojamą karoteną keičiame į geltonos spalvos dažus“, - neslėpė pašnekovė.
JAV saldiklį uždraudė 1969 m.
Kaip rodo FDA duomenys, bendrovės „Natūralios sultys“ iš pradžių mėgino į Niujorką eksportuoti gaivųjį gėrimą „Tarchūnas“. Ištyrę šio gėrimo sudėtį, JAV sveikatos ekspertai FDA puslapyje net buvo paskelbę specialų perspėjimą, kad importuotojai jokiu būdu nepriimtų šio gėrimo, nes jis pripažintas itin kenksmingu sveikatai.
Natūralumu „Tarchūnas“ net nekvepia, mat jame esama sveikatai kenksmingo dirbtinio saldiklio ciklamato.
Nepaisant šios nesėkmės, įmonė pamėgino eksportuoti šiuo saldikliu pagardintą „Raudonos meškos“ girą.
FDA inspektorė Dorothy Stanback giros siuntą iš Lietuvos sulaikė ir atsisakė įleisti į JAV. Lietuvoje vis dar vartojamą ciklamatą 1937 m. atsitiktinai atrado Ilinojaus universiteto studentas. 1969 m. šis saldiklis buvo uždraustas. Kaip rodo mokslininkų atliktos studijos, ciklamatas gali sukelti sėklidžių atrofiją, vėžį, nevaisingumą ir testosterono kiekio sumažėjimą.
Virtinukuose – sveikatai pavojingos bakterijos
Per pastaruosius kelerius metus užfiksuota ir tokių atvejų, kai iš Lietuvos į JAV gabenamų prekių siunta buvo apskritai netinkama maistui ar užkrėsta pavojingomis bakterijomis.
Būtent dėl šios priežasties FDA kovą sulaikė bendrovės „Judex“ virtinukus su grybais. Juose rasta tos pačios retos ligos – listeriozės sukėlėjų, kuriais produkcija iš Lietuvos pernai pašiurpino Didžiąją Britaniją.
Praėjusių metų spalį Didžiosios Britanijos Maisto kontrolės tarnybos darbuotojai buvo šokiruoti, kai AB „Samsonas“ mėsos produkcijoje rastas rekordinis kiekis žmogaus sveikatai pavojingų listerijos bakterijų. Pasirodo, tai nebuvo atsitiktinumas. Užterštus maisto produktus iš Lietuvos eksportuoti į JAV mėginama nuolat.
Anot FDA išvadų, sveikatai pavojingos bakterijos, kurios užteršė virtinukus, patekti į juos transportavimo metu negalėjo, nes jų pakuotės – hermetiškai uždarytos.
Pasak medikų, listeriozė ypač pavojinga nėščiosioms, nes gali tapti persileidimo ar vaisiaus mirties priežastimi. Ši liga pasireiškia raumenų ir sąnarių skausmais bei dideliu karščiavimu.
Maistui netinkamas praėjusią vasarą pripažintas ir UAB „Malsena“ kviečių gliutenas. FDA savo išvadoje nurodo, kad lietuviškame produkte rasti nemaistinės kilmės nešvarumai ar puvimo pėdsakai.
Maisto ir veterinarijos tarnyba – neinformuota
Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Informacinių sistemų ir informacijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Sauliaus Kunickio teigimu, jo įstaiga pastaruoju metu nėra gavusi nusiskundimų, susijusių su JAV sulaikytais lietuviškais produktais: „Tarp maisto produktų pirkėjų ir pardavėjų sudaromos sutartys, kurios nėra mūsų kompetencija. Jose būna numatomi papildomi reikalavimai ir sąlygos. Galima daryti prielaidą, kad jūsų minimos problemos dėl neteisingo ženklinimo atsirado pirkėjui užsakius ir nurodžius rodiklius, kurie turėtų būti pateikti etiketėje, t.y. verslo sutartyse numatytų reikalavimų nesilaikė pardavėjas“.
S.Kunickis pabrėžė, kad visi eksportui skirti produktai, nesvarbu, ar jie skirti Europos Sąjungos vidaus rinkai, ar trečiosioms šalims, tikrinami vienodai griežtai.
„Kontrolės dažnumas nustatomas įvertinus įmonės rizikingumą. Lietuvoje įmonės yra tvirtinamos bendrajai ES rinkai ir tai suteikia galimybę eksportuoti produktus į trečiąsias šalis“, - aiškino S.Kunickis.