Tarptautines organizacijas įmokos iš Lietuvos daugiausia pasiekia per Finansų, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas. Lietuva, Finansų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais dotacijoms tarptautinėms organizacijoms skyrė 103 mln. Lt, o šiemet joms planuoja atseikėti 79 mln. Lt.
Liko susimokėti dviem bankams
Finansų ministerija koordinuoja mūsų šalies bendradarbiavimą su Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Europos investicijų banku (EIB), Europos Tarybos vystymo banku, Šiaurės investicijų banku (ŠIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku.
„Lietuva, įstodama į šias tarptautines finansų institucijas, įgijo jų kapitalo dalį ir tapo jų akcininke. Atsiskaitymo suma buvo nustatyta šaliai stojant į tarptautines finansų institucijas“, – praneša Finansų ministerijos atstovai.
Lietuvos dalis tarptautinėse finansų institucijose
Organizacijos pavadinimas Akcijų skaičius Tarptautiniame rekonstrukcijos ir plėtros banke 1 507 Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke 2 000 Tarptautinėje finansų korporacijoje 2 341 Daugiašalėje investicijų garantijų agentūroje 187
Valstybė už minimo kapitalo įsigijimą atsiskaito pagal mokėjimo grafiką, kuriame nustatytas kasmetinio mokėjimo dydis.
2008 metais Lietuvos sumokėti narystės tarptautinėse finansų organizacijose mokesčiai, mln. Lt. Šiaurės investicijų bankui 23,5 Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui 2,2 Europos investicijų bankui 38
Šiuo metu Lietuvai liko sumokėti Šiaurės investicijų bankui ir Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui (Pasaulio banko grupė).
„Su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis jau atsiskaityta ir jokių kitokių narystės mokesčių tarptautinėmis finansų institucijoms mokėti nereikia“, – teigia Finansų ministerijos atstovai.
Mokestis į ES biudžetą
Lietuvai, kaip ES narei, dukart per mėnesį reikia mokėti įmokas ES biudžetui. Jas Europos Komisija šalims narėms suplanuoja sudarydama metinį ES biudžetą. Šio biudžeto pajamas sudaro: a) muitai ir cukraus sektoriaus mokesčiai, b) pajamos, gautos visų valstybių narių PVM apmokestinimo bazėms, nustatytoms pagal Bendrijos taisykles, taikant vienodą 0,3% tarifą; c) pajamos, gautos visų valstybių narių bendrosioms nacionalinėms pajamoms taikant vienodą tarifą – apie 0,6 %. Šis tarifas kintantis, nustatomas atsižvelgiant į ES biudžeto pajamų sumą ir į bendrą ES biudžeto dydį.
Įmokos į ES biudžetą iš PVM ir bendrųjų nacionalinių pajamų mokamos pagal einamųjų metų prognozę, vėliau patikslinamos pagal faktą. ES biudžetas formuojamas pirmiausia suplanuojant išlaidas, o paskui apskaičiuojant reikalingas šalių narių įmokas, kuriomis bus finansuojamos suplanuotos išlaidos.
„Dėl sąsajų su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, ekonominė krizė gali turėti įtakos Lietuvos įmokų dydžiui, tačiau šių pajamų dydis priklauso ir nuo kitų šalių bendrų nacionalinių pajamų ir nuo kitų ES biudžeto pajamų, taip pat nuo ES biudžeto dydžio“, – aiškina Finansų ministerijos atstovai.
Lietuvos įmokos į ES biudžetą 2004–2008 metais, mln. Lt Metai Įmoka 2004 m. 411,9 2005 m. 738,9 2006 m. 834,5 2007 m. 929 2008 m. 1151
Diplomatų sutuoktinių organizacija
2008 metais Lietuva per Užsienio reikalų ministeriją įvairioms tarptautinėms organizacijoms sumokėjo 8 008 590 Lt, o 2007 metais – 8 356 000 Lt.
Pavyzdžiui, vien tik NATO civiliam biudžetui, pensijų biudžetui, būstinės biudžetui pernai atiteko 895 266 Lt.
Be šių pinigų, Lietuva per Užsienio reikalų ministeriją moka Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai (ET), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Baltijos jūros valstybių tarybos sekretoriatui, Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), UNESCO, Pasaulio paveldo fondui, Tarptautiniam kultūros paminklų apsaugos centrui, Branduolinių bandymų uždraudimo organizacijai, Tarptautinei jūros dugno institucijai, Diplomatų sutuoktinių organizacijai, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai, Holokausto švietimo, atminties ir tyrimo tarptautinio bendradarbiavimo darbo grupei, Konvencijai dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo, Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui, Otavos konvencijai, Pasaulio sveikatos organizacijai, Saugumo studijų institutui.
„Finansų krizė tarptautinių organizacijų mokesčių dydžiui įtakos nedaro“, – pažymi Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Rolandas Kačinskas.
Dažnai tarptautinių organizacijų biudžetas sudaromas laikantis nulinio augimo principo – išlaidos didėja tik dėl augančios infliacijos. Atitinkamai padidėja arba nepadidėja ir kasmetinės šalių įmokos į organizacijų biudžetą.
„Šiuo metu Lietuva turi sumokėti narystės mokesčius tik už einamuosius metus, ilgalaikių įsiskolinimų neturime“, – tvirtina Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Jis sako, kad, pavyzdžiui, JT ar FAO kelia klausimą dėl balsavimo teisės sustabdymo, jeigu šalis daugiau nei 2 metus nemokėjo narystės mokesčio. Kitos organizacijos, pavyzdžiui, Europos Taryba, JT būstinė vėluojantiems atsiskaityti skaičiuoja apie 1% delspinigius.
Krašto apsaugos ministerija 2009 metų plane yra išskyrusi šešias įmokų grupes.
Tarptautinė organizacija 2009 metų patvirtintas planas, tūkst. Lt
NATO biudžetas, programos, projektai 22 578,5 NATO agentūros ir centrai 1 243 NATO štabai 523,6 ES operacijos, agentūros ir centrai 1 363 Jungtinių Tautų Organizacija 5,4 Kitoms tarptautinėms organizacijoms 2 315,5
11 narystės mokesčių
Žemės ūkio ministerija, prie jos esančios ar jai pavaldžios institucijos tarptautinėms organizacijoms 2008 metais sumokėjo apie 1,8 mln. Lt, o šiemet ši suma jau perkopė 2 mln. Lt . Kai kurie šių mokesčių yra nauji, atsiradę nuo 2009 metų. Mokėtinos sumos, pasak Žemės ūkio ministerijos, dėl ekonominės krizės nepasikeitė.
„Gali būti, kad po 2009 metų biudžeto tikslinimo dėl sumažintų asignavimų dalies mokesčių mokėjimas gali būti nukeltas į kitus biudžetinius metus“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos atstovai.