Specialistų skaičiavimu, ilgametę būsto finansavimo paskolą pasiėmęs žmogus per visą laikotarpį sumoka tiek pat – ar rinkdamasis stabilias fiksuotąsias palūkanas, ar supdamasis aukštyn žemyn kintamųjų palūkanų sūpuoklėse. Telieka apsispręsti, ar labiau vertini stabilumą, ar esi linkęs rizikuoti, kad, pavyzdžiui, tokioje situacijoje kaip dabar gertum šampaną drauge su kitais nuolat kintančias palūkanas pasirinkusiais bankų klientais, o ateityje galbūt jaustum pagirias dėl vėl didėjančių kasmėnesinių įmokų bankui.
Pralošė paklausę bankų
Prieš trejus metus Lietuvos mažmeninės bankininkystės sektoriuje buvo užfiksuota nauja tendencija: daugiau būsto paskolas ėmusių žmonių rinkosi fiskuotas palūkanas nei kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar metus kintantį jų dydį. Tokį klientų elgesį lėmė aplinkybės: fiskuotos palūkanos tuo metu buvo šiek tiek žemesnės nei kintamosios. Be to, ne vienas komercinių bankų specialistas tuo metu viešai įtikinėjo žmones rinktis stabilias palūkanas – esą prognozuojamas bazinių palūkanų augimas ir fiksavimas padėtų apsidrausti nuo išlaidų augimo ateityje. Įdomu, kokiais epitetais bankininkus dabar keiksnoja jų paklausę ir palūkanas keleriems metams užfiksavę paskolų gavėjai. Pavyzdžiui, 2006 metų pabaigoje pasirinkę palūkanų fiksavimą 5 metams, dabar jie moka 4,1% fiskuotų palūkanų dalį (neskaitant maržos). O, tarkim, kas pusmetį perskaičiuojamų kintančių palūkanų variantą pasirinkę klientai šiuo metu, be maržos, moka apie 1,4% palūkanų dydį.
Galbūt todėl dabar bankų specialistai tapo daug atsargesni. Nė vienas iš penkių „Versus“ kalbintų daugiausia būsto paskolų Lietuvoje išdalijusių komercinių bankų atstovų nesiryžo raginti rinktis vieną ar kitą palūkanų mokėjimo formą.
Apsidraudimas nuo rizikos
SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas sako, kad renkantis palūkanų formą galioja bendra taisyklė: jeigu norima apsidrausti nuo galimo palūkanų padidėjimo – geriau rinktis fiksuotąsias palūkanas, o jeigu klientas nori pabandyti sutaupyti, galbūt sumokėdamas mažiau palūkanų – reikia rinktis kintamąsias palūkanas. „Apsidrausti svarbu tiems, kurių paskolos įmoka šiandien sudaro didelę pajamų dalį, nes jie ypač jautrūs palūkanų padidėjimui. O kintamoji palūkanų norma – tiems, kuriems didesnės palūkanos ateityje nesudarys finansinių problemų, taip pat tiems, kurie planuoja paskolą arba didelę jos dalį grąžinti per artimiausius penkerius metus“, – aiškina banko atstovas.
„Fiksuodami palūkanas, klientai nori apsisaugoti nuo netikėtų bazinių palūkanų šuolių ateityje. Jie nori žinoti savo mėnesio įmoką ilgesnį laikotarpį į priekį, nes taip jiems daug paprasčiau planuoti savo šeimos finansus“, – klientų motyvus atskleidžia „Nordea Bank Lietuva“ mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas.
„Galutinį sprendimą turi priimti klientas: fiksuotosios palūkanos aukštesnės, tačiau jos nekinta ilgesnį laikotarpį. Kintamosios palūkanos žemesnės, bet jos jautriau reaguoja į pokyčius rinkoje“, – apibendrina „DnB Nord“ banko Individualių klientų skyriaus vadovė Irena Dirsytė.
Kaitaliodamas neuždirbsi
„Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė perspėja, kad palūkanų formos nereikėtų kaitalioti siekiant uždirbti. „Būsto paskolos yra ilgalaikis skolinimo produktas. Per visą jos grąžinimo laikotarpį būna ekonomikos kilimų ir nuosmukių, todėl paprastai per visą paskolos laikotarpį pasirinkus tiek kintamąsias, tiek fiksuotąsias palūkanas sumokama maždaug vienodai“, – tvirtina ji.
Šiai minčiai pritaria „Danske“ banko atstovas spaudai Rolandas Kajokas. „Paskolos sąlygų kaitaliojimas, siekiant „sugaudyti“ naudingiausią trumpojo laikotarpio pasiūlymą kelia pavojų, kad pasikeitus makroekonominėms sąlygoms ilguoju periodu tie pakeitimai tampa nenaudingi ir finansiškai tiesiog brangesni. Gali nutikti kaip pasakos lapei, kuri liko alkana, nes niekaip negalėjo apsispręsti, kurį zuikį vytis“, – aiškina banko darbuotojas.
Įžvelgia palankias aplinkybes
Palūkanų fiksavimo paslauga siūloma visuose bankuose. Daugiausia galimybių siūlo „Nordea Bank Lietuva“ – šiame banke galima iki 3 metų užfiksuoti litais paimtų paskolų palūkanas (siūlomos palūkanos – apie 12%), o paskolų eurais palūkanas siūloma įšaldyti 5 metams (apie 5%) ar net 15 metų (apie 6%). „DnB Nord“ bankas 5 metams siūlo fiksuoti eurais ir 3 metams litais paimtų paskolų palūkanas. Tik eurais paimtų paskolų palūkanų fiksavimo laikotarpiui iki 5 metų galimybę suteikia SEB bankas (6,33%), „Danske“ bankas ir „Swedbank“.
Kai kurių bankų atstovai įžvelgia palankias aplinkybes šiuo metu fiksuoti paskolų palūkanas.
„Europos centrinis bankas neseniai pareiškė, kad tolesnė bazinės palūkanų normos mažėjimo tikimybė nedidelė. Pagal tai galbūt galima daryti išvadą, kad dabar palankus metas fiksuoti palūkanas“, – dėsto Kajokas.
Marinskas taip pat abejoja, ar artimiausiu metu sulauksime didesnio EURIBOR mažėjimo, kadangi tam tikrose pasaulio finansų rinkos srityse jau matomi pirmieji atsigavimo ženklai ir centriniai bankai turės juos atidžiai stebėti, kad laiku spėtų suvaldyti galimos infliacijos riziką – o tai daroma didinant bazines palūkanų normas.
„Kas dieną vis pozityvesnių ženklų atsiranda JAV ekonomikoje, o Kinija, perorientavusi gamybą į vidaus rinką, jau dabar atsigauna gana sparčiai, todėl tikėtina, kad metų pabaigoje pasaulio ir ES ūkis pradės stotis ant kojų ir anksčiau ar vėliau EURIBOR pradės didėti“, – prognozuoja bankininkas.
Tačiau jis perspėja, kad fiksuoti litais paimtų paskolų palūkanų normas dabar ne pats geriausias laikas: pastaruoju metu tarptautinės finansų rinkos dalyviai palankiau įvertino Lietuvos kredito draudimo riziką, todėl gali būti, kad sumažės ir dabar rekordines aukštumas pasiekusios litų tarpbankinio skolinimosi kaina.
Nerekomenduoja dėl maržos
Tačiau investicinio banko „GILD bankers“ partneris Šarūnas Skyrius mano, kad bankai gali būti suinteresuoti kuo daugiau klientų pervesti į fiksuotųjų palūkanų sutartis, nes bankų maržos – o tai yra ta paskolos dalis, kurią bankas uždirba – šiuo metu yra daug aukštesnės nei tos, kurias gavo paskolą iki krizės pasiėmę klientai.
„Tačiau remiantis ta pačia logika – kodėl klientams turėtų būti naudinga dabar keiti sutarties sąlygas ir gauti didesnę maržą“, – abejoja jis.
Skyrius dėsto, kad net ignoruojant padidėjančią maržą yra labai sunku atsakyti į klausimą, kuris palūkanų variantas - fiksuotos ar kintamosios - yra naudingesnis paskolos gavėjui.
„Dabartinės fiksuotų ir kintamų palūkanų normos atspindi viso pasaulio finansų rinkų žaidėjų kolektyvinę nuomonę dėl ateities palūkanų, todėl, bent jau teoriškai, egzistuoja 50:50 tikimybė išlošti iš fiksavimo. Jei paskolos gavėjas tiki, kad EURIBOR palūkanų norma ateityje smarkiai augs, o augimas gali sugriauti jo asmeninių finansų stabilumą – reikėtų fiksuoti. Tačiau marža tokiu atveju turi bent jau išlikti tokia pati“,- mano pašnekovas.
Tačiau jo nuomone, dabar, kai keičiant palūkanų normą neišvengiamai didėtų marža, tai daryti būtų neracionalu. „Nereikėtų nieko judinti. Absoliučiai daugumai klientų dabar nėra naudinga keiti sutarties sąlygas ir mokėti didesnę maržą“,- pataria Skyrius.
Skirtinga palūkanų bazė
Skirtingą fiksuotųjų, palyginti su kintamosiomis, palūkanų bazę lemia skirtingi jos nustatymo metodai.
Pasirašant kintamųjų palūkanų paskolos eurais sutartį, bankas jas nustato sudėdamas du dėmenis: EURIBOR (tai kasdien Londone skelbiamas palūkanų, kuriomis įtakingiausi pasaulio bankai yra pasirengę paskolinti eurus vieni kitiems, vidurkis) ir savo maržą.
Šiuo metu EURIBOR yra pasiekęs rekordines žemumas, todėl kintamųjų palūkanų paskolas eurais pasiėmę žmonės moka mažesnes įmokas bankams. Juolab kad iki krizės bankai atsainiai vertino riziką ir skaičiuodavo nedidelę, dažnai nė 1% nesiekiančią maržą. Tarkime, 2007 metais paskolą eurais pasiėmęs klientas, jeigu jo finansinės perspektyvos banko buvo įvertintos palankiai, šiuo metu moka maždaug 2% dydžio palūkanas (1,44% 6 mėn. EURIBOR ir 0,6% marža).
Fiksuotųjų palūkanų bazė – palūkanų normų apsikeitimo sandoriai (angl. interest rate swap, IRS). Tai išvestinis dydis, laikomas daug tikslesniu rinkos atspindžiu nei EURIBOR. Jis nustatomas apskaičiuojant IRS sandorių kotiruotes realiu laiku. Jis atspindi obligacijų rinkos tendencijas, infliacijos lūkesčius bei rinkos požiūrį į tai, kokio bazinių palūkanų dydžio tikimasi ilgalaikėje perspektyvoje. Vertinant 5 metų trukmės IRS, aukštumas (5,3%) jis buvo pasiekęs 2008 metų vasarą, o iki rekordinių žemumų nusirito šių metų kovą (2,59%). Dabar šis rodiklis siekia 2,64%. Taigi šiuo metu 5 metams fiksuotųjų palūkanų paskolos eurais sutartį pasirašantis klientas bankui mokėtų mažiausiai 5% palūkanas (2,64% ir banko marža, kuri šiuo metu Lietuvos rinkoje prasideda nuo 2,4%).
Fiksavimo kaina – milijonai
Lenkijoje per ekonominį sunkmetį kai kurioms įmonėms koją kiša ne sumažėjęs eksportas ar vidaus vartojimas, sutrikę tarpusavio atsiskaitymai, o tai, kad jos 2008 metais užsifiksavo zloto kursą užsienio valiutų, pavyzdžiui, euro, atžvilgiu.
Nuo 2008 metų pradžios iki maždaug liepos zlotas stiprėjo euro atžvilgiu ir pabrango 11%. Kai kurios įmonės Lenkijoje susiviliojo bankininkų siūlymu užsifiksuoti zloto kursą. Tačiau nuo 2008 metų liepos Lenkijos valiutos tendencija pasikeitė: rudenį, kai ėmė ryškėti ekonomikos nuosmukis, zlotas pradėjo smarkiai pigti, o 2009 metų vasario 17 dieną buvo pasiekęs 5 metų žemumas.
Dėl to, pavyzdžiui, viena iš mėsos pramonės įmonių „Duda“ patyrė 35 mln. zlotų nuostolį. Dabar verslininkai nei patys dėl lėšų trūkumo gali padengti susidariusias skolas, nei pasiskolinti pinigų iš bankų.