„Manau, kad tokios šalys kaip Lietuva negali didinti savo viešųjų
išlaidų, deficito ir skolos. Jos pirmiausia turi karpyti viešąsias
išlaidas, mažinti valdžios aparatą, naikinti įvairių institutų
dubliuojančias funkcijas, šalinti kliūtis verslui ir taupyti“, -
interviu dienraščiui „Verslo žinios“ tvirtino Lietuvos prezidentė.
Anot jos, Lietuvos iki šiol neišbrenda iš senosios, neekonomiškos
ūkio struktūros - šalies ekonomika yra neinovatyvi, o paslaugų
sektorius neišplėtotas.
„Neturint gausių gamtos išteklių, pats didžiausias turtas yra
žmogus, kurį reikia labai saugoti. Problema ta, kad per du
dešimtmečius mes išlaisvinome rinką, apribojome valstybės kišimąsi į
ekonomiką, tačiau nesumažinome socialinių valstybės įsipareigojimų“, -
sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, rinkos ekonomika ir iš senų laikų paveldėta
socialinės apsaugos sistema nedera, o sunkmečiu ši disproporcija
valstybei tampa nepakeliama.
„Visuomenė turi iš naujo susitarti, kokio dydžio mokesčius ji
pasirengusi mokėti ir kokias paslaugas norėtų gauti iš valstybės.
Norint išlaikyti dabar esančią socialinę sistemą turi didėti
mokesčiai. Jeigu mokesčiai liktų tokie patys, valstybės
įsipareigojimai turi mažėti“, - tvirtino D.Grybauskaitė.
Ji dar kartą pakartojo, kad Lietuvai kol kas nėra būtinybės
kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir atmetė lito
devalvavimo galimybę.
„Tariamų lito devalvacijos pliusų nematau. Galbūt ji būtų
prasminga galvojant apie didesnį mūsų eksporto konkurencingumą. Tačiau
parodykit man rinkas, kurių šiuo metu nėra užšaldžiusi recesija. Todėl
lito devalvavimas tik išaugintų valstybės skolą, kurios du trečdaliai
yra užsienio valiuta, be to, pabrangintų energijos išteklius“, - sakė
D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, Lietuva turi siekti narystės euro zonoje, tačiau
prezidentė neminėjo konkrečių datų, kada tai galėtų nutikti.