Tokia pozicija buvo išdėstyta po pirmadienį įvykusio laikinojo premjero Andriaus Kubiliaus pasitarimo su Pramonininkų bei Verslo darbdavių konfederacijų, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Užsienio investuotojų forumo vadovais.
„Norėtume sulaukti pagrindimo dėl PVM ir „Sodros“ įmokų didinimo. Tie skaičiai, kuriuos šiandien pateikė finansų ministrė, kelia nerimą ir verčia susitarti dėl labai konkrečių projektų, kurie padės subalansuoti biudžetą, finansinę padėtį“, - sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas.
Pasak jo, mokestinės naštos didinimas turėtų būti vertinamas platesniame kontekste. „Nacionaliniame susitarime esantis punktas, kad biurokratinė našta verslui bus sumažinta 30 procentų, žinoma, yra didelė atsvara finansinei netekčiai. Reikia skaičiuoti, kiek mes prarasime dėl didesnių mokesčių ir kiek laimėsime sumažinus biurokratinę naštą“, - kalbėjo D.Arlauskas.
Tačiau jis teigė, kad iš Vyriausybės verslininkai reikalaus aiškiai atsakyti, kas bus atsakingas už biurokratinės naštos mažinimą. „Pasirašyti galima daug ką, tačiau mums mokesčius reikės mokėti nuo konkrečios dienos, o ar iš tikrųjų biurokratinė našta bus sumažinta, mes kol kas nežinome“, - sakė darbdavių atstovas.
Trečiadienį dirbti pradės darbo grupė, kurioje dalyvaus verslo asociacijų atstovai, o jai vadovaus Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Ši darbo grupė turės ieškoti abi puses - ir Vyriausybę, ir verslą - tenkinančių sprendimų.
D.Arlauskas teigė, kad verslas labiausiai pageidauja reformų darbo rinkoje. Jo manymu, ne Darbo birža turėtų išlaikyti bedarbius, o verslas gauti išmokas už darbo vietų kūrimą.
„Premjerui buvo staigmena, kai pasakėme, kad, pavyzdžiui, suvirintojas, kuriam siūloma 1,5 tūkst. litų atlyginimas, nenori dirbti. Tokių dalykų neturi būti“, - aiškino D.Arlauskas.
Paklaustas, ar verslininkai pritars Vyriausybėms norams didinti mokestinę naštą, jis teigė, kad greičiausiai taip, tačiau reikalaus tam tikrų sričių - pirmiausia užimtumo rėmimo - reformų.
Ministras pirmininkas A.Kubilius po pasitarimo sakė, kad Lietuvos tikslas yra tapti aiškia regiono lydere, o toks tikslas bus pasiektas toliau vykdant ekonomikos skatinimo planą, be to, ketinama aktyviau vykdyti valstybės ir verslo bendradarbiavimą. Pasak laikinojo Vyriausybės vadovo, skaičiuojama, kad per dvejus metus, skaičiuojant nuo 2010-ųjų, tokio bendradarbiavimo efektas galėtų siekti 7 mlrd. litų.
Paklaustas, ar galima išsisukti nedidinant „Sodros“ įmokų ir PVM, A.Kubilius buvo lakoniškas: „Galima, bet tada reikėtų dar labiau mažinti pensijas ir atlyginimus. Profsąjungos sako atvirkščiai: didinkit mokesčius, bet nemažinkit atlyginimų. Todėl ir ieškome susitarimo“.
Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad yra prieš mokesčių didinimą. „Mes dar gruodžio mėnesį sakėme, kad geriau iškart didinti PVM, bet neliesti kitų mokesčių, kad nebūtų keliama sumaištis mokesčių sistemoje“.
Vis dėlto, atsižvelgiant į tas priežastis, kurias pateikė Vyriausybė, panašu, kad nacionaliniu lygmeniu teks susitarti. Mes visuomet minime problemą, kad Lietuvos darbo jėga yra apmokestinama labiausiai. Jei „Sodros“ įmokos bus užkrautos darbdaviui, tai Lietuvai nepridės nei konkurencingumo, nei padės pritraukti užsienio investicijų. Viliamės tik to, kad jei tai bus padaryta, tai bus laikina priemonė“, - sakė R.Skyrienė.
Pasak jos, šalia mokesčių didinimo ir atlyginimų mažinimo, Vyriausybė turi ir kitų priemonių, į kurias turėtų atsižvelgti. R.Skyrienės teigimu, įvairiems savo projektams reikalingas lėšas turėtų pagrįsti ir kiekviena ministerija, nes yra projektų, kurių šiuo metu galima atsisakyti.
