Metų interjeras Kaune – terasa, nukonkuravusi ne vieną namą ar biurą. Dariui Čiutai pavyko sukurti erdvę, kuri tapo neatsiejama būsto interjero dalimi.
„Įvertinimas netikėtas, nes tai – paprasta ir kukli terasa. Bet gal dabar to labiausiai trūksta architektūroje, labiau nukrypusioje į dekoratyvumą?“ – svarstė architektas D.Čiuta, neslėpdamas, kad ir jam pačiam šis kūrinys labai mielas.
Parodoje-konkurse „Architektūra: Kaunas 2009“ netrūko butų, namų ar biurų interjerų, bet šįkart Kauno krašto architektai nustebino visus Metų architektu paskelbdami Pauzę, nes geriau nieko, nei bet kaip. Terasa metų interjeru taip pat paskelbta pirmą kartą.
Ieškojo ryšio su gamta
Miesto daugiabutyje D.Čiutai pavyko sukurti meditacinę erdvę poilsiui, atsipalaidavimui ir ryšiui su gamta. Terasa tapo neatsiejama buto interjero dalimi, stipriai veikiančia ir gyvenimą viduje.
„Šioje terasoje gali atsirasti baldai, net įprasta kepsninė, jei to reikia šeimininkams. Bet ji sukurta pajusti gamtą. Matyti, kaip nuo terasos grindų atšoka lietaus lašas ar vėjas gainioja lapus, atsispindi saulė, sniegas. Ir visą tai panaudoti nuotaikai viduje kurti“, – sakė architektas.
Anot D.Čiutos, terasa lygiai tokia pati svarbi emocinė ir funkcinė erdvė kaip ir buto interjeras. Visi terasos ar svetainės grindų plotai – lygiaverčiai. Ji – tiesiog vidaus tęsinys.
Nuo detalių iki visumos
Maždaug 150 kv. m ploto terasa juosia maždaug tokio pat dydžio butą mansardiniame daugiabučio aukšte.
Pro stiklines buto sienas terasa matoma iš visų buto kampelių. Keturi lašo formos šviestuvai pastatyti taip, kad kiekvienas būtų matomas iš kiekvieno kambario, jų skleidžiama šviesa apšviestų vidų.
Terasoje tarsi nieko nėra – tik apdailos lentelių grafika, lašo formos šviestuvai ir nepakartojama nuotaika, kurią čia kuria kiekviena iki smulkmenų apgalvota ir tobulai įgyvendinta detalė.
Bendrą ramų foną kuria medžio faktūrą atkartojančios vienspalvės apdailos lentelės, pagamintos iš ilgaamžės pusiau natūralios medžiagos. Architekto nuomone, mediena čia netiktų, nes yra marga, trikdytų ramybę.
Bet kodėl staiga terasos grindų lentos keičia kryptį?
„Nieko specialiai nesistengiau išrasti. Tiesiog lentų piešinį padiktavo netaisyklinga terasos forma. Atsiradusi dinamika, judesys, kitoks apšvietimas vidaus interjerui suteikė naujų niuansų“, – paaiškino architektas.
Pasitikėjo architektu
Išskirtinis šioje terasoje ir lentų sujungimas – tarsi dygsnis. Lyg grindų lentos būtų ne sukaltos, o susiūtos.
„Ir šeimininkai iš pradžių nesuprato, kam reikia tokią nereikšmingą smulkmeną kaip lentų sujungimo siūlė daryti taip sudėtingai. Tačiau kai paaiškinau, kokia aktyvi ši detalė bus, sutiko“, – dėkingumo supratingiems užsakovams, leidusiems patirti tikrą kūrybos džiaugsmą, neslėpė D.Čiuta.
Anot jo, ne paslaptis, jog tokiai kūrybai kaip architektūra įtaką daro visi: šeimininkai, jų giminaičiai, statybininkai.
Todėl terasa nebūtų tokia, kokia yra dabar, ir be techninės priežiūros specialisto Ginto Paulausko. Šis žmogus nesukiojo pirštu ties smilkiniu ir nesakė užsakovui, kad architektas baigtų visas „tas nesąmones“ ir darytų normalią terasą. Kaip visų.
* * *
Patiko ir japonui
Loreta Janušaitienė, Parodos-konkurso „Architektūra: Kaunas 2009“ darbų vertinimo komisijos narė
„Šis darbas išsiskyrė profesionalumu ir subtilumu. Savo išskirtine architektūrine kalba jis pralenkė daugelį vadinamųjų tikrų interjerų.
Su komisijos nariais svarstėme, ar tai interjeras, ar eksterjeras. Nesąmoningai norėjosi priskirti jį interjerams, nes tai interjero nuotaiką turinti eksterjero detalė.
Juokavome, kad tai yra vidus lauke. Terasoje sukurta iš tiesų subtili vidinė erdvė. Ji sužavėjo ir komisijoje dirbusį žinomą Japonijos architektą Rikeną Yamamoto, kuris šį darbą taip pat išskyrė iš kitų, gyrė taikliai panaudotas detales: skulptūriškus šviestuvus, grafinį lentų sujungimo piešinį.
Aš pavadinčiau šį darbą tiesiog tyla, kuri kartais miesto šurmulyje yra pats geriausias sprendimas.“