Tapo akivaizdu,
kad anksčiau numatytiems techniniams sprendimams įgyvendinti bus
pernelyg sunku užtikrinti reikiamą finansavimą iš valstybės
biudžeto ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ uždirbamų pajamų.
Specialistų vertinimu, europinės vėžės geležinkelio linijai iki
Kauno nutiesti reikėtų apie 1,55 mlrd. litų, tuo tarpu iš Europos
Sąjungos fondų tebūtų galima gauti apie 0,6 mlrd. litų paramos.
Lietuvai tektų skirti trūkstamą lėšų dalį - beveik 1 mlrd. litų, o
tai dabartinėje ekonominėje situacijoje nėra įmanoma.
Tai pabrėžęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis antradienį
sulaukė Europos Komisijos projekto „Rail Baltica“ koordinatoriumi
paskirto Pavelo Teličkos pažado, kad EK Lietuvai skirs visokeriopą
pagalbą ir ketina bendradarbiauti ieškant paprastesnių ir pigesnių
būdų projektui įgyvendinti.
„Šiandien esam atviri įvairiems sprendimams, analizuojame ir
naujas, anksčiau nenagrinėtas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo
galimybes. Manome, kad į šį projektą galima pritraukti privataus
kapitalo lėšų, pasitelkiant viešojo ir privataus sektoriaus
partnerystę“, - sakė susisiekimo ministras E.Masiulis.
Projekto „Rail Baltica“ koordinatorius P.Telička teigiamai
vertina Lietuvos pastangas įgyvendinti šį projektą ir teigia, jog
Vilnius visada buvo viena iš varomųjų jėgų, skatinančių „Rail
Baltica“ plėtrą.