Taupymo pavyzdžiai šalies valdžiai badyte bado akis

Sumažinti valdininkų armiją keturiais tūkstančiais iki spalio – tik gražūs dabartinės Vyriausybės pažadai. Kol kas ji plečiasi.

Seimas nesutiko ir sumažinti bazinio politikų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimo dydžio nuo 475 iki 430 litų. Vargais negalais parlamentarai po pateikimo pritarė, kad jis sumenktų iki 450 litų. Tačiau garantuoti, kad įstatymas bus priimtas, niekas negali.

Tuo tarpu rasti didesnės bendrovės, kurioje nėra atleidžiami darbuotojai ar bent 10 procentų nesumažinti atlyginimai, – neįmanoma.

Tai vyksta ir tose įmonėse, kurių akcijas valdo valstybė.

Pavyzdys, kaip reikia elgtis sunkmečiu, politikams – pačioje panosėje. Tik vargu ar kas iš išrinktųjų nori jį pamatyti.

„Jei nuo pat metų pradžios nebūtume ėmę taupyti visur, kur tik įmanoma, jau gulėtume leisgyviai ant bėgių.

Kitaip elgtis negalima, juk net didžiausias pajamų šaltinis – krovinių gabenimas į Kaliningrado sritį ir atgal – šįmet sumenko daugiau nei 30 procentų.

Kai auksinis kiaušinis skyla per pusę, reikia stengtis, kad išliktum“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Šioje įmonėje, kurios 100 proc. akcijų valdo Susisiekimo ministerija, dabar dirba apie 10,5 tūkst. žmonių.

Dar sausio mėnesį jų vidutinis atlyginimas siekė 2,8 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių). Dabar – jau tik per 2,2 tūkst. litų.

„Susitikinėjome su darbuotojais, aiškinome, kodėl tenka taip elgtis, todėl didelių nesutarimų nėra. Juolab kad administracijos atlyginimai sumažėjo daugiau nei 30 proc., iš septynių mano pavaduotojų liko keturi.

Darbuotojų stengiamės neatleisti, jų mažėja natūraliai, kai nebepriimame nieko vietoj išėjusiųjų, jei tai nėra gyvybiškai svarbu“, – pasakojo S.Dailydka.

Kita didžiulė Susisiekimo ministerijos valdoma bendrovė – „Lietuvos paštas“ – turi apie 8 tūkst. darbuotojų.

Šių metų pirmąjį ketvirtį jų vidutinis atlyginimas siekė 1492 litus iki mokesčių ir buvo tik 1 proc. mažesnis nei 2008-ųjų sausį-kovą.

Tuo tarpu įmonės pajamos krito beveik 4 proc., darbo apimtys taip pat mažėja.

„Tik nemanykite, kad nesistengiame taupyti. Atleidome dešimtadalį centrinės, 15 proc. – filialų administracijos darbuotojų, likusiems buvo sumažinti atlyginimai.

Tačiau daugiausia turime tokių žmonių, kurie dirba vos ne už minimalią algą. Negi iš jų dar atimsi – viskam yra ribos“, – aiškino pašto įmonės generalinis direktorius Ernestas Vaidelys.

Gal sunkmečiu geriau dirbti privačioje bendrovėje, jei valstybės valdomos įmonės taip karpo atlyginimus?

Pažvelgus į vieną iš „Lietuvos pašto“ konkurentų, siuntų bendrovę „DPD Lietuva“, gali susidaryti toks įspūdis. Tiesa, tik iš pirmo žvilgsnio.

Čia terminalo darbuotojų ar kurjerių atlyginimai per metus sumažėjo 5-15 proc., dabar jie gauna daugiau nei 2 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių). Atrodytų, solidu, palyginti su minimalų atlyginimą gaunančiomis kaimo paštininkėmis. Tačiau tenka drebėti dėl darbo vietos.

„Nebandome taupyti žmonių sąskaita, algos priklauso nuo rezultatų. Kol kas rinka krinta, uždarbiai – taip pat.

Sunkmetis – labai geras metas sumažinti sąnaudas, atsisakyti nereikalingų paslaugų.

Tai darome jau nuo praėjusių metų, įdiegėme daug naujovių, todėl sumažėjo darbuotojų“, – pasakojo bendrovės „DPD Lietuva“ generalinis direktorius Vytautas Kudzys.

Per metus šioje įmonėje darbo neteko apie 100 žmonių. Dabar jų liko apie 400.

Spaustis tenka ir toms valstybės įmonėms, kurios nėra finansuojamos iš biudžeto ir pragyvenimui lėšų užsidirba pačios.

Pavyzdžiui, Registrų centro pajamos šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo 17 proc.

Vidutinis darbuotojų, kurių yra 1,6 tūkstančio, atlyginimas aptirpo 12 proc.

Labiausiai buvo apkarpytos vadovų algos. Pavyzdžiui, direktoriaus pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio – 42,5 proc.

Pačiam direktoriui Kęstučiui Sabaliauskui taip pat teko nuryti karčią piliulę: pastarąjį pusmetį jo mėnesio uždarbis sumenko 41 proc. Tiesa, liko gana solidus – per 7 tūkst. litų atskaičiavus mokesčius.

Transporto sektoriuje apstu ir privačių bendrovių, ir savivaldybių įmonių. Savivaldybėms neretai priklauso autobusų parkai.

Šiaulių savivaldybei priklausančioje bendrovėje „Busturas“ šįmet algų karpymo nebuvo paskelbta.

„Tačiau atlyginimai pas mus susieti su rezultatais, o jie prastėja. Mažėja pajamų iš keleivių, retėja maršrutų, todėl vidutinė alga bendrovėje nuo metų pradžios sumenko apie 10 procentų.

Dabar ji siekia 1,8 tūkst. litų neatskaičiavus mokesčių, nors vairuotojai uždirba daugiau – apie 2,4-2,5 tūkst. litų“, – pasakojo 448 darbuotojus turinčios Šiaulių bendrovės vadovas Vilius Laužikas.

Tuo tarpu jų konkurentė Kauno „Kautra“, valdoma Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, priėmė kolektyvinį sprendimą dešimtadaliu sumažinti algas visiems 450 žmonių.

„Sutarėme, kad uždarbį apkarpysime solidariai – ir valytojoms, ir vairuotojams, ir man pačiam. Skaičiai rodo, kad mūsų pajamos šįmet smuks apie 20 proc., todėl panašiai reikia mažinti ir išlaidas.

Be algų, taupome ir užsakydami paslaugas ar prekes“, – aiškino „Kautros“ direktorius Linas Skardžiukas.

Tiesa, vairuotojai gali guostis bent tuo, kad artimiausiu metu jiems kažin ar kils grėsmė prarasti darbo vietą. Anot L.Skardžiuko, jei yra numatytas reisas ir autobusas, kas nors turi jį vairuoti.

Keletą Palangos viešbučių – „Auską“, „Žilviną“, „Vyturį“, Jaunimo nakvynės namus bei reabilitacijos centrą valdanti valstybės įmonė „Baltija“ mokosi gyventi savarankiškai.

Anksčiau kasmet iš biudžeto šiai įmonei buvo atseikėjama 1,094 mln. litų.

Mat jos valdoma „Auska“ buvo valstybės reikmėms skirta rezidencija, kurioje nemokamai poilsiaudavo šalies vadovai.

Kitiems poilsiautojams patekti į „Auską“ buvo beveik neįmanoma. Retais atvejais viešbutyje apsistodavo žinomi žmonės, kurių reputacija įmonės administracijai nekeldavo abejonių.

Dabar, kai valstybė atkišo špygą, viešbučio durys atviros bet kam. Tačiau nuo gegužės mėnesio „Auskoje“ sulaukta tik keliolikos poilsiautojų, kurie šešių apartamentų viešbutyje užsakė 40 nakvynių.

Nuo šių metų už poilsį „Auskoje“ teks mokėti ir valstybės vadovams.

Pavyzdžiui, viena Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir jos palydovų nakvynė (be maitinimo) šiame viešbutyje Prezidentūrai kainuotų mažiausiai pusantro tūkstančio litų.

„Mažinti išlaidas verčia šiemet smarkiai sumažėjusios pajamos, nes viešbučiai sulaukia mažiau poilsiautojų“, – dėstė vasaros pradžioje naujuoju „Baltijos“ direktoriumi paskirtas buvęs įmonės inžinierius Algimantas Valantinas.

Ypač skaudžiai įmonei kirto sumažėjusios pajamos iš teritorinių ligonių kasų.

Praėjusių metų birželio mėnesį „Vyturio“ reabilitaciniame centre gydėsi 180-200 ligonių. Šiemet vasaros pirmąjį mėnesį ligonių sulaukta perpus mažiau.

Nuo pavasario poilsio namai atleido dvidešimt darbuotojų, o šią vasarą atsisakė sezoninių darbuotojų.

Dabar „Baltijos“ poilsio namuose liko 146 darbuotojai. Praėjusią vasarą tokiu metu kartu su sezoniniais talkininkais įmonėje dirbo beveik 180 žmonių.

Be to, sumažėjus krūviams, reabilitacijos centro bei poilsio namų administracijos darbuotojams nebemokami 25 proc. atlyginimo siekdavę priedai.

Vidutinis „Baltijos“ darbuotojo atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekia 1300 litų. Viešbučio kambarinės alga – 1050 litų.

Mažiau darbuotojų turintys privatūs Palangos viešbučiai irgi priversti spaustis. „Mes turime tiek žmonių, kiek būtina. Ką nors atleisti nebėra galimybės. Svečiui maisto mažiau neįdėsi, taupyti vandens neprisakysi.

Mažinti išlaidas galime tik karpydami atlyginimus“, – sakė keturių žvaigždučių viešbučio „Gabija“ direktorius Raimundas Zaikauskas.

Viešbučio ir restorano darbuotojams atlyginimai sumažėjo 15 procentų. Šiuo metu vidutinė alga „Gabijoje“, neatskaičius mokesčių, siekia apie 1600 litų.

Penkių žvaigždučių viešbutyje „Vanagupė“ žmonės taip pat neatleidžiami, tačiau jų mažėja – pernai buvo 100, dabar tik 80. Tiesa, algos liko tos pačios.

„Darbuotojų skaičius sumažėjo natūraliai, patiems žmonių atleisti neteko.

Nuo rudens dėl įvairių priežasčių mus palikdavo darbą ar gyvenamąją vietą pakeitę darbuotojai, o į jų vietą naujų žmonių nebepriimdavome“, – sakė viešbučio pardavimo direktorė Gitana Kazakevičienė.

Didžiausia šalies mažmeninės prekybos įmonė „Maxima LT“ darbuotojų atleidimo akcijų taip pat išvengė, nors tinklo apyvarta pirmąjį šių metų pusmetį krito apie 20 proc., palyginti su tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu.

„Per metus žmonių sumažėjo 14 proc. dėl natūralios kaitos – vieni išeina iš darbo, bet naujų nebepriimame. Dabar iš viso turime per 16 tūkst. darbuotojų.

Palyginti su 2008-ųjų geguže, vidutinis atlyginimas sumažėjo 7 proc. Tačiau labiausiai tai atsiliepė vadovams ir administracijos darbuotojams: metų pradžioje jų algos buvo sumažintos ketvirtadaliu, dabar rengiamasi dar apkarpyti 15 proc.“, – sakė „Maxima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

* * *

* Vyriausybė Seimui buvo pateikusi įstatymo projektą, pagal kurį nuo rugpjūčio 1 dienos politikų, prokurorų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų algos bazinis dydis turėjo būti mažinamas nuo 475 iki 430 litų.

* Tačiau parlamentarai grąžino šį projektą tobulinti. „Patobulinus“ liko kitas skaičius – 450 litų, kuriam praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė.

* Vyriausybė siūlo mažinti ir pareiginės algos koeficientus, iš kurių dauginamas bazinis algos dydis. Po pateikimo tam taip pat pritarta Seime.

* Vyriausybė skaičiuoja, kad, pakeitus bazinę algą ir koeficientus, politikų ir valstybės pareigūnų atlyginimai turėtų mažėti nuo 15 iki 24,5 proc.

* Tačiau net jei Seimas priims šį įstatymą skubos tvarka, jis įsigalios ne nuo rugpjūčio, o nuo rugsėjo. Tad laukia dar vienas didesnio išlaidavimo mėnuo.