Seimas penktadienį „palaidojo“ iki šiol galiojusią daugiabučių
renovavimo tvarką ir patvirtino naują. Už Valstybės paramos būstui
įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo
pataisas balsavo 70 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė 33
parlamentarai.
Tikimasi, kad daugiabučių namų energetiniam efektyvumui didinti
skirtos lėšos, įskaitant bankų finansavimą bei privačias lėšas, sieks
iki 3 mlrd. litų.
Konservatorius Kazimieras Uoka galiojančią tvarką vadino korupcine
ir tvirtino, kad iki šiol reali valstybės parama būstus
atnaujinantiems žmonėms yra apie 17 proc.
Premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad būstus renovuojant pagal
senąją tvarką, gyventojai paskolas gaudavo su komercinėmis
palūkanomis, o dabar gaus su lengvatinėmis.
Seimas neparėmė liberalsąjūdiečio Petro Auštrevičiaus siūlymo į
modernizavimo programą įtraukti ne tik daugiabučius, bet individualius
namus.
Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas informavo, kad
Vyriausybė iki spalio mėnesio turėtų parengti tvarką, kaip į būsto
modernizavimo procesą būtų įtraukimai individualūs namai.
„Tvarkietis“ Andrius Mazuronis piktinosi, kad pataisomis norima
gyventojus priversti atnaujinti būstus.
Socialdemokratas Edvardas Žakaris prognozavo, kad pagal naują
tvarką namus ryšis atnaujinti mažai gyventojų: „Socialiai remtini
žmonės bus paversti bankų įkaitais. O jeigu jų socialinės sąlygos po
keik laiko pasikeis, jis neteks valstybės rėmimo ir prieš savo valią
bus priversti mokėti bankams“.
Algirdas Sysas neatmetė galimybės, kad nebegalintys išsimokėti
paskolų žmonės privalės pardavinėti savo butus.
Konservatorius Edmundas Pupinis aiškino, kad naujoji tvarka leis
žmonėms daug sutaupyti: „Arba renovuojam daugiabučius, arba toliau
mokam „Gazpromui“ už pro langus išleistą šilumą“. Jis prognozavo, kad
investicijos atsipirks per ketverius metus.
Vyriausybė anksčiau tikėjosi, kad šiemet bus pradėti renovuoti 500
daugiabučių, kitąmet - 1000. Tačiau realiai šie planai vargu ar bus
įgyvendinti.