Eidama į susitikimą su šeimos finansų eksperte, maniau, sutiksiu pilką ir rūstų, skaičiuose paskendusį asmenį.
Bet darbo kabinete manęs laukė simpatiška, šiltų akių moteris. Ji išvirė kavos ir pavaišino pačios keptu keksu.
J.Varanauskienė su vyru Mindaugu ir dviem mokyklinio amžiaus vaikais gyvena Kaune. Moteris kasdien keliasi prieš šešias ir vyksta dirbti į sostinę. Vienoje Vilniaus telekomunikacijų bendrovėje dirba ir Julitos vyras. Banko darbuotoja gyvenimu ant ratų nesiskundžia, tikina viską spėjanti.
Julita dvylika metų dirba banke. Prieš penkerius tapo šeimos finansų eksperte.
„Informaciją apie pajamų valdymą stengiuosi pateikti patraukliai ir priimtina forma, nes dažnai klientai mano, kad tik jie patys geriausiai žino, kaip tvarkytis su savo pinigais.
Šį kūrinį neatsitiktinai parašiau kaip romaną, nes nuobodžius vadovėlius žmonės skaito nenoriai“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Romano „Pinigų medis“ herojai išgalvoti. Pagrindinė veikėja Severija – šiuolaikinė ištekėjusi moteris. Nuolat laviruodama tarp rutina tapusio darbo, buities ir šeimoje vykstančių dramų ji bando ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir suprasti, kas lemia finansinę šeimos ramybę.
Pagrindinės herojės prototipai – įvairūs finansinių rūpesčių kamuojami žmonės. Konsultacijų metu tokių asmenų J.Varanauskienė sutiko labai daug. Jie ir įkvėpė banko darbuotoją griebtis rašytojos plunksnos.
J.Varanauskienė romane atlieka „pinigų magijos“ žinovės Angelės vaidmenį ir pataria Severijai, kaip tvarkyti savo lėšas.
Finansų ekspertė knygą parašė moterims, nors mano, kad sugebėjimas tvarkyti savo finansus nuo lyties nepriklauso. Tiesiog, jos nuomone, moterys labiau mėgsta skaityti knygas ir yra imlesnės informacijai.
Ar sunku išmokti taupyti? J.Varanauskienė tikina, kad lengva. Svarbu vieną dieną pradėti tai daryti, o po to atsiras įprotis.
Julita kasdieniame gyvenime vadovaujasi savo knygoje aprašytais metodais, kurie jos šeimai padeda sėkmingai auginti pinigų medį.
Šiuo metu poros atžalos dar tik lanko pradines klases, tačiau tėvai, galvodami apie jų ateitį ir mokslus, kas mėnesį į banko sąskaitą padeda apie 20 procentų algos. Jau kelerius metus pinigus vaikams jie taupo eurais, nes po gero dešimtmečio Lietuvoje bus kita valiuta.
Šeimos išlaidas Julita su vyru yra pasidaliję. J.Varanauskienė moka paskolą ir mokesčius už būstą, perka vaikams drabužius ir avalynę.
M.Varanauskas perka šeimai maistą, kitus reikalingus namų apyvokos daiktus. Savaitei maisto produktams Varanauskai skiria 200-300 litų. Apsiperka kartą per savaitę dideliame prekybos centre.
Pagrindinis šeimos tikslas – kuo greičiau grąžinti didelę būsto paskolą. Šiemet jie net atsisakė vienos planuotos poilsinės kelionės ir sutaupytus pinigus sumokėjo už būstą.
„Mūsų ateitis tvarkingai sudėliota, esame apskaičiavę, kokie mūsų poreikiai bus po metų ar trisdešimties. Su vyru taupome pinigus savo pensijai“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Tačiau Julitos šeimos nėra apėmusi pinigų taupymo manija. Jie skiria lėšų pramogoms, nusiperka kokybiškų drabužių.
SEB banko darbuotoja sako, kad pinigams vergauti yra kvaila, ir kad jie daugiau ar mažiau turi teikti malonumą. Julita kartais pasiduoda moteriškoms silpnybėms.
Pavyzdžiui, kartą per mėnesį ji sau leidžia nusipirkti patikusią knygą. Kosmetiką moteris perka dukart per metus – prieš Kalėdas ir vasarą. Drabužius, batus šeima įsigyja per sezoninius išpardavimus, prieš tai gerai apsvarstę, ar to daikto reikia.
„Jei vieną savaitgalį su vaikais nueiname į filmą ir po to pietaujame restorane, kitą savaitgalį po filmo grįžtame namo ir ten pavalgome“, – sakė J.Varanauskienė.
Finansų ekspertė stengiasi kuo dažniau namuose ruošti pietus ir vakarienę, nes taip pigiau. „Neseniai pusryčiams keturių asmenų šeimai išviriau puodą manų košės ir apskaičiavau, kad patiekalas atsiėjo apie keturis litus“, – sakė Julita.
Darbo dieną pietums moteris yra numačiusi išleisti apie dešimt litų – penkioms dienoms ji tam skiria 50 litų. Tad jei vieną dieną sumano pasmaližiauti ir išleidžia daugiau, kitos dienos pietums nusiperka parduotuvėje salotų ir bandelę. Kai kada, vykdama į darbą, maisto pasiima iš namų.
Pietaudama kavinėse, Julita neužsisako nei kavos, nei sulčių, nei vandens. Savo darbo kabinete ji turi arbatinuką, o kavos ar sulčių nusiperka parduotuvėje. Moteris apskaičiavo, kad taip nemažai sutaupo.
Laisvalaikiu finansų analitikė mezga ir džiaugiasi, kad šeimos nariams jos rankdarbiai patinka. J.Varanauskienė pati tvarko namus, verda uogienes, savaitgaliais dirba darže.
„Krizė turi teigiamų savybių – žmonės linksta prie tikrųjų vertybių, daugiau dėmesio skiria šeimai“, – kalbėjo Julita.
Intensyvus finansų analitikės gyvenimo būdas įrodo, kad sugebėjimas taupyti savo pinigus yra proporcingas sugebėjimui planuoti laiką.
„Svarbu mokėti susidėlioti prioritetus. Kai žinai, kas svarbu, atsiranda ir laiko, ir pinigų“, – paaiškino pašnekovė.
Lėšoms planuoti ir taupyti nereikia daug pastangų. Bet jai ne kartą teko bendrauti su žmonėmis, kurie guodėsi, jog, kad ir kiek uždirbtų, pinigai jiems iš delnų slysta lyg pro rėtį.
„Čia labiau psichologiniai, o ne ekonominiai dalykai, nes bėda ne pinigų suma, o mąstymas. Taupymo procedūrą reikia pradėti vos gavus atlyginimą.
Taupyti skirtas lėšas reikia padėti po devyniais užraktais – atiduoti taupiam sutuoktiniui, nunešti į banką ar padėti į seifą, o iki kito atlyginimo suktis su tais pinigais, kurie liko“, – patarė J.Varanauskienė.
Vis dažniau ji mano, kad tas, kuris turi ryžto laikytis dietos, taip pat gali sutaupyti norimą pinigų sumą. Finansų analitikei šie dalykai panašūs, nes abiem reikia valios pastangų.