Šiuo metu dauguma, pasak ekspertės, Lietuvoje taikomų akcizų tarifų gerokai viršija Europos Sąjungos direktyvose nustatytus minimalius reikalavimus. Mažinamo dyzelino akcizo tarifas ES minimumą šiuo metu viršija 20,4 proc. (šis akcizas bus sumažintas iki ES minimumo), alaus - 31,6 proc., benzino - 34,4 proc., etilo alkoholio - 132,5 proc., naftos dujų ir dujinių angliavandenilių - net 143,1 proc.
ES nereikalauja jokio akcizo vynui, tačiau Lietuvoje vynui taikomas 198 Lt už 100 litrų vyno akcizas, t.y. pirkdami 0,75 litro butelį vyno, jūs sumokate 1,49 Lt akcizo. Perkant 20 Lt kainuojantį vyno butelį maždaug ketvirtadalis šios sumos (PVM ir akcizų forma) iškeliauja į valstybės biudžetą. Jokio akcizo vynui netaiko Bulgarija, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija. O kada Lietuva atsisakys akcizo vynui ir papildys šių šalių sąrašą?
Mažindama akcizus dyzelinui, valdžia ruošiasi atlikti „socialinį eksperimentą“ ir stebėti, ar sumažinus akcizą padidės mokesčių surinkimas. Visų pirma mažinti akcizus reikia ne dėl didesnių pajamų biudžetui, bet dėl žmonių ir dėl rinkos, kurią tokie dideli mokesčiai itin iškreipia. Antra, ekonomikos eksperimentai yra išvis neįmanomi, nes jie vyksta realioje rinkoje, kur izoliuoti skirtingų veiksnių įtakos neįmanoma (įtakos dyzelino kainai ir pardavimams turi n faktorių, iš kurių tik vienas - akcizai), o kainų palyginimas tėra žvilgsnis į istoriją.
Jeigu šią savaitę Seimas pritars akcizo dyzelinui sumažinimui, tai bus išties gera pradžia. Tačiau, anot LLRI ekspertės K.Leontjevos, ES direktyvos mums palieka dar daug erdvės akcizų mažinimui, todėl Vyriausybė turėtų šia galimybe pasinaudoti, kad valdžios sukurti rinkos iškraipymai būtų kuo mažesni.