Tokius paaiškinimus R. Šarkinas antradienį pateikė jį į posėdį pasikvietusiai Seimo socialdemokratų frakcijai.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas kalbėjo, jog natūralu, kad, ekonominiam sunkmečiui paveikus ūkio subjektus, pasekmės juntamos ir bankiniame sektoriuje - įmonės bankrutuoja, negrąžina paskolų, didėja blogų paskolų portfelis, bankai patiria nuostolių.
Tačiau R. Šarkinas nesutiko, kad bankai nebekredituoja verslo. Jo teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį verslui buvo suteikta 4,5 mlrd. litų naujų paskolų, nors bendras paskolų portfelis, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, ir sumažėjo 1 procentu.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat neigė, kad Lietuvos komerciniai bankai teikia paskolas su aukščiausiomis palūkanomis Europos Sąjungoje, kadangi vidutinis palūkanų dydis (8,1 proc.) yra žemesnis nei Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, su šiek tiek mažesnėmis palūkanomis gali skolintis kaimynai lenkai.
Kaip pozityvų reiškinį R.Šarkinas įvardijo indėlių nors ir nedidelį augimą, stebimą pastaruoju metu mūsų šalies bankuose. Indėlininkai gali būti ramūs, kadangi veikia indėlių draudimo įstatymas.
R. Šarkinas tvirtino nematąs tikslo valstybei turėti savo banką, nes šis turėtų dirbti analogiškomis sąlygomis kaip ir kiti šalies bankai, neiškreipiant bankų rinkos, nerealu, kad toks bankas kredituotų ūkį daug mažesnėmis palūkanomis nei kiti bankai. Pagaliau valstybė šiuo metu ir neturi tokių lėšų, kurios būtinos bankui įsteigti.
Nors šalies komerciniai bankai ir Lietuvos bankas yra dažnai kaltinami, kad pernelyg aukšti skolinimo tempai sukėlė ekonomikos perkaitimą, R. Šarkino teigimu, išdalinta paskolų gausa turi ir privalumą - daug žmonių išsprendė nuosavo būsto klausimą.
Lietuvos banko vadovas neigė, kad nebegalintys mokėti paskolų asmenys masiškai kraustomi iš įsigytų butų. Jo teigimu, pas antstolius atsiduria nebent tie, kurie nemoka nei paskolos, nei palūkanų, nei komunalinių mokesčių.