„Bet jau pasivijome Lenkiją ir šiemet taip pat darome akivaizdžią pažangą, todėl tikimės, kad kitais metais šiek tiek pakilsime“, - tikina Susisiekimo ministerijos Saugaus Eismo departamento direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Pumputis.
Latviai, kur kas anksčiau nei lietuviai sugriežtinę baudas girtiems ir greitį viršijantiems vairuotojams, padarė didesnę pažangą. Bet ir Lietuvos keliuose pernai žuvo trečdaliu mažiau žmonių nei metais anksčiau.
Lietuva - lyderė
Pernai Lietuva kartu su Estija tapo daugiausia mirčių skaičių keliuose sumažinusiomis Europos šalimis - žuvusiųjų sumažėjo 33 proc.
Tačiau ekspertai įsitikinę, kad tam nemažos įtakos turėjo degalų kainos, kurios yra vienos didžiausių Europoje, bei ekonominis sunkmetis.
Dėl to keliuose smarkiai sumažėjo automobilių, taip pat ir tragiškų nelaimių.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje nelaimių, kuriose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, sumažėjo ketvirtadaliu, o girti vairuotojai sukėlė perpus mažiau avarijų negu pirmąjį praėjusių metų pusmetį.
„Žinoma, eismo intensyvumas įtakos tam turėjo. Mūsų skaičiavimais, automobilių srautai pernai sumažėjo 12 proc., o šiemet - apie 15 proc. Bet didelę įtaką turėjo ir sugriežtintos bausmės bei kontrolė, saugesni keliai“, - įsitikinęs V.Pumputis.
Saugiau tapo ne visur
Saugiausi Lietuvos miestai vairuotojams - Alytus ir Vilnius. Nesaugiausia vairuoti Kaune ir Marijampolėje.
Pirmąjį šių metų pusmetį Kaune įvyko 298 avarijos, kuriose žuvo arba buvo sužeisti žmonės. Vilniuje užfiksuotos 268 nelaimės.
Kaune girtų vairuotojų sukeltų tragiškų nelaimių padaugėjo dvigubai.
Marijampolėje eismo įvykių, palyginti su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik nesumažėjo. Šiame mieste 100 tūkst. gyventojų teko 93 nelaimės, kuriose nukentėjo žmonės. Kaune - 83.
Nors Klaipėdos apskrityje per pirmus šešis šių metų mėnesius ir sumažėjo avarijų, ten žuvo trečdaliu daugiau žmonių.
Saugiausia važinėti Ukmergės, Utenos, Alytaus regionų keliais. Šiose apskrityse 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 40 nelaimių.
„Akivaizdu, kad visa tai priklauso nuo policijos darbo. Yra miestų, kur policija iš tiesų kontroliuoja situaciją, rengia reidus, akcijas, o kai kur į viską žiūrima pro pirštus. Dėl to vienuose miestuose situacija gerėja, o kituose - ne“, - įsitikinęs V.Pumputis.
Beprasmiškos mirtys
Lietuvoje nesustabdomai siautėja tie, kurie išvis neturi teisės vairuoti. Nuo vairuotojo pažymėjimo neturinčių asmenų, kurie prie vairo dar ir sėdo neblaivūs, rankos per pirmąjį šių metų pusmetį žuvo 10 žmonių. Tai daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Prieš savaitę vairuotojo pažymėjimo neturintis nepilnametis Ukmergės rajone automobiliu „Audi 100“ nulėkė nuo kelio ir rėžėsi į medį. 17-metis žuvo, o keturi keleiviai buvo sužeisti.
„Grėsmė netekti vairuotojo pažymėjimo ir per 1000 litų siekiančios baudos už didelį greičio viršijimą ar vairavimą išgėrus vairuotojus privertė susimąstyti.
Bet yra grupė žmonių, kuriems, atrodo, niekas nerūpi. Jie teisės vairuoti ir taip neturi, o 1000 ar 3000 litų bauda - jau nėra didelio skirtumo.
Galbūt siūlysime, kaip kai kuriose šalyse, jiems taikyti baudžiamąją atsakomybę“, - aiškino V.Pumputis.
Jis užtikrino, kad didinti baudų už kelių eismo pažeidimus daugiau nesiruošiama. Bet keliuose jau šiemet pradės veikti 150 greičio matuoklių. Pusšimtis jų bus įjungti jau vasarą.
Privalės mokytis iš naujo
„Manau, kad drąsiai galima daryti prielaidą, jog keliuose greitį dažniau viršija labiau pasiturintys ir naujesnius, galingesnius automobilius vairuojantys žmonės. Kalbama, kad jie, lėkdami iš sostinės į pajūrį, greičio palaikymo funkciją nustato ant ribos, kad neviršytų daugiau nei 50 km/val.
Jiems nėra problemų sumokėti baudą, tačiau netekti vairuotojo pažymėjimo ir eiti į privalomus kursus jie nenori“, - pasakojo V.Pumputis.
Šiuo kursus turės lankyti visi, kurie už kelių eismo taisyklių pažeidimus neteks vairuotojo pažymėjimo.
Be kursų baigimo pažymėjimo vairuotojui pažymėjimas nebus grąžinamas.
Tiems, kurie vairuotojo pažymėjimą praras ilgiau negu metams, teks iš naujo laikyti vairavimo teorijos ir praktikos egzaminą „Regitroje“.
Europa nusivylusi
* Europos Sąjungai nepavyks pasiekti užsibrėžto tikslo - mirčių skaičių keliuose 2010 metais sumažinti iki 25 tūkst. Pernai Europos keliuose žuvo 38 tūkst. žmonių.
* Tik trijose šalyse - Prancūzijoje, Liuksemburge ir Portugalijoje - eismas tapo saugesnis tiek, kiek tikėjosi Europos Sąjunga. Šiose šalyse nuo 2001 metų vidutiniškai kasmet avarijų sumažėdavo 8-10 proc.
* Prancūzijos sėkmės receptas - 2000 m. priimti ryžtingi sprendimai tramdyti pavojingiausius pažeidėjus. Šioje šalyje veikia efektyvi automatinių greičio matuoklių sistema, o didinti eismo saugumą padeda ir mokslininkai. Pavyzdžiui, jie nustatė, kad vasarą daugiau nelaimių įvyksta dėl nedrausmingų motociklininkų, viršyto greičio ir neprisegtų saugos diržų. Žiemą daugiau nelaimių sukelia neblaivūs vairuotojai. Pareigūnai dirba remdamiesi mokslininkų išvadomis.
* Mažiausią pažangą Europoje padarė Lenkija, Bulgarija ir Rumunija. Lenkijoje avarijų sumažėjo labai nedaug, nors Europos Sąjunga ir skyrė paramą keliams atnaujinti, o šalyje įsigaliojo labai griežtos baudos neblaiviems ir greitį viršijantiems vairuotojams. Manoma, kad šios priemonės nepadėjo, nes pareigūnai dirbo neefektyviai ir dauguma pažeidėjų likdavo nenubausti.