Rugsėjį startuosianti naujoji paskolų studentams sistema kelia daug vėjų: bankininkai keiksnoja valdžią, kad ši jiems skyrė per mažai laiko pasiruošti naujovei.
Studentai mėgina priminti žadėtas 6 proc. palūkanas, kurios taip ir liko pažadais.
Jau dabar aišku, paskolų palūkanos litais sieks 11,44 proc., o eurais - 4,03 proc.
Šios paskolos oficialiai vadinamos lengvatinėmis. Tačiau Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis kategoriškas: „Nesuprantu, kokia čia lengvata. Jos nėra.
Atrodo, kad lengvata taikoma bankams, nes gaudami valstybės garantiją jie apsidraudžia nuo rizikos“.
LSS planuoja reikalauti, kad valstybė pasidalintų su studentais paskolos litais palūkanas.
Baiminasi, kad naujovė strigs
Viešai duotą pažadą, kad palūkanos neviršys 6 proc., praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui priminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Ne aš žadėjau tokias palūkanas. Apie 6 procentus buvo kalbama neminint paskolos valiutos“, - teisinosi G.Steponavičius. Jis tikino, kad apie tokią palūkanų normą, ministerijai svarstant naująją paskolų sistemą, kalbėjo ekspertai. Kas jie tokie, ministras neatskleidė.
O bankininkai puse lūpų kalba, kad prezidentės pastaba gali pristabdyti naujovės įdiegimą - ypač jei bus bandoma keisti palūkanas. Iki rugsėjo, kai į paskolas pretenduos pirmieji studentai, liko vos daugiau nei mėnuo.
Ką rinktis, studentų reikalas
Mažesnes palūkanas eurais pasirinksiantys jaunuoliai drauge prisiims ir riziką dėl valiutų kurso pasikeitimo.
Pasak G.Steponavičiaus, tai natūralu: „Daugiausia paskolų iš bankų dabar imama eurais. Vadinasi, lito devalvavimo nebijoma“.
Į 100 mln. litų keturis šių metų mėnesius - nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos - galės pretenduoti ir už mokslą mokėsiantys pirmakursiai, ir aukštesnių kursų studentai, už studijas mokantys 520 litų per semestrą.
Studentai galės su valstybės garantija skolintis ir pragyvenimo reikmėms.
Beje, ar 100 mln. litų - derama suma, LSS prezidentas D.Dikšaitis abejoja: „Dabar žaidžiama užrištomis akimis, nes nežinia, koks išties bus tikrasis paskolų poreikis“.
Šalies regionuose buvo atlikta abiturientų apklausa, kiek jų imtų paskolas studijų įmokai padengti. Tam ryžtųsi 13 proc. apklaustųjų. Kiek skolintųsi pragyvenimui, nežinia. Tačiau spėjama, kad daugiau.
Meta akmenį į valdžios daržą
D.Dikšaitis įsitikinęs, kad pati valstybė pasufleravo bankams galimybę uždirbti iš studentų.
Paskolų su valstybės garantija sąlygos yra palankesnės nei vartojamųjų kreditų.
Tačiau jos ne tokios geros, kokių tikėtasi.
„Abejojame, ar kredito įstaigos turės motyvacijos mažinti palūkanas“, - sakė D.Dikšaitis.
Jis mano, kad kur kas išmintingiau būtų buvę, jei valstybė būtų tarusis ne su bankais, o pati skolinusis iš jų ir vėliau perskolinusi studentams. Valstybė paprastai turi galimybę pasiskolinti pigiau.
„Tai suprantama, kai tu pasikvieti žmogų, siekiantį pelno, ir prašai padėti, gal tik vienas iš dešimties pasiūlys tai, kas išties naudinga tau, o ne jam.
Na, bent jau abiem vienodai naudinga“, - aiškino studentų atstovas.
Nerimo LSS prezidentui kelia ir mokesčiai, kuriuos numatys kredito įstaigos už sutarties sudarymą ir paskolos administravimą.
„Įsivaizduokite, trkim, studentas ims kelių šimtų litų paskolą pragyvenimui, o jam už tai teks pakloti šimtą litų už suteiktą paslaugą“, - kalbėjo D.Dikšaitis.
Tikisi gerai mokamo darbo
Buvusi Moksleivių sąjungos prezidentė Grėtė Švėgždaitė, šiemet stojanti mokytis teisės, jau žino, kad ims paskolą studijų įmokai padengti. Metams jai tektų iš banko skolintis arti 4000 litų.
„Palūkanos, žinoma, galėtų būti ir mažesnės. Tai nėra labai sąžininga mūsų, būsimų studentų, atžvilgiu. Tačiau atsakingai žiūriu į ateitį ir tikiuosi, jog gausiu tokį darbą, kad galėsiu iš uždarbio atsiskaityti su banku“, - optimistiškai kalbėjo 18-metė.
Jos bičiuliai nelinkę mokėti už mokslą Lietuvoje, todėl daugelis ketina studijuoti užsienyje ir ten pasiimti paskolą.
Kitiems skolintis brangiau
Atrinkdama studentams skolinsiančias kredito įstaigas, už tai atsakinga Finansų ministerija tikrino, ar jos atitinka nustatytus reikalavimus.
Pirmenybė buvo teikiama bankams, siūlantiems mažesnę paskolos kainą. Ją sudaro palūkanos ir planuojami taikyti mokesčiai.
Finansų bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai tikisi, kad konkuruodamos tarpusavyje kredito įstaigos galės pasiūlyti studentams ir palankesnes paskolų teikimo sąlygas.
Paskolų palūkanos studentams apskaičiuojamos prie tarpbankinių palūkanų („Euribor“ ar „Vilibor“) pridėjus pelno maržą. Pastaroji negali viršyti 3 proc.
Tiesa, paskolų be valstybės garantijos palūkanos dar didesnės. „Swedbank“ jau kelerius metus studentams teikia paskolas.
Jei studentas turi laiduotoją, palūkanų norma siekia 15,24 proc. (6 mėn. „Vilibor“ ir 5,9 proc.), jei neturi laiduotojo - 15,74 proc. (6 mėn. „Vilibor“ ir 6,4 proc.)
Kitiems klientams, ne studentams, vartojamąjį kreditą litais bankai šiuo metu teikia už 16-19 proc. palūkanas.
Grąžinti - per 15 metų
Už naudojimąsi paskola su valstybės garantija studentas dar studijų metais turės mokėti palūkanas.
Studentams, kurie socialiai pažeidžiamesni, palūkanas galbūt padengs valstybė, jei turės tam pinigų.
Beje, už kasmet mokamas palūkanas studentai negalės pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, kuria gali naudotis savo lėšomis už studijas sumokėję studentai ar jų artimieji.
Lengvata bus galima naudotis tik pradėjus grąžinti paskolą.
Palūkanas teks mokėti studijuojant
* Lengvatinės paskolos litais studentams bus teikiamos su 11,44 proc. palūkanomis, paskolos eurais - su 4,03 proc. palūkanomis.
* Studentui paėmus, tarkime, 5 tūkst. litų paskolą pirmiesiems mokslo metams, pirmąjį pusmetį bus skaičiuojamos palūkanos nuo pusės sumos - 2,5 tūkst. litų.
* Jei paskola imama litais, mėnesio palūkanos pirmąjį semestrą sudarytų apie 23 litus, antrąjį pusmetį ši įmoka padvigubėtų.
* Per ketverius studijų metus, jei visam šiam tarpsniui reikalinga paskola, studentas, pasiėmęs 20 tūkst. litų paskolą, sumokėtų iki 5 tūkst. litų palūkanų.
* Jei skolinamasi eurais, mėnesio palūkanos pirmąjį semestrą siektų 2,4 euro, antrąjį - dvigubai daugiau. Jei studentas skolinasi visam ketverių metų studijų laikotarpiui, per visą tą laiką jis sumokėtų per 1,7 tūkst. litų.
* Baigęs studijas absolventas paskolą turės grąžinti per 15 metų.
* Jei jis rinksis ilgiausią periodą paskolai litais grąžinti, per mėnesį turės sumokėti 303 litus, iš jų 111 litų - palūkanų.
* Jei pasirinks trumpesnį laiką, tarkime, 5 metus, mėnesio įmoka sieks 525 litus, palūkanų dalį joje sudarys 191 litas.
* Jei studentas skolinosi eurais, baigęs studijas per mėnesį turės mokėti po 52 eurus, iš kurių 19 eurų - palūkanų dalis.
* Nutarusiajam su banku atsiskaityti per 5 metus kas mėnesį teks sumokėti po 116 eurų, iš kurių 19 eurų - palūkanų dalis. Įmokos pamažu mažės.