Lietuvos banko valdybos
pirmininkas
Reinoldijus Šarkinas sako, kad prie sunkios
finansinės šalies padėties
prisidėjo dosnios rinkimų
laukiančių politikų dalybos.
„Blogiausia situacija dėl
to, kad rinkimai ne laiku ir
rinkiminiais metais pilna buvo
priimta tokių sprendimų, kurie didino
išmokas. O kada prasidėjo
smukimas, reikia atsisakyti tų išmokų...“ -
trečiadienį
susitikime su Seimo opozicija tvirtino centrinio banko
vadovas.
„Jeigu nebūtų priimami tokie sprendimai, dabar būtų
buvę žymiai
lengviau“, - sakė R.Šarkinas.
Daugiausia
įstatymų pataisų, kurioms įgyvendinti prireikė
milijardų,
parlamentarai priėmė 2007 metų pabaigoje tvirtindami
2008-ųjų
biudžetą.
Seimas 2007 metų lapkritį po svarstymo net buvo
nutaręs vaiko
auginimo pašalpas mokėti trejus metus, bet vėliau
balsavo iš naujo -
dėl vaiko priežiūros atostogų apmokamo
dvejus metus, o ne vienerius,
kaip buvo anksčiau. Tačiau gimus
iš karto keliems vaikams leido
atitinkamai kartų didinti
motinystės pašalpą, o už pametinukus mokėti
kelias pašalpas.
Apie 1 mlrd. litų „kainavo“ tik pensijų padidinimas.
Našlių pensijas Seimas leido gauti ir tiems našliams,
kurių
sutuoktiniai nebuvo įgiję pensijai skirti reikalaujamo
darbo stažo.
Seimas taip pat išplėtė gausiančiųjų
valstybines pensijas žmonių
ratą, leido neišmokėtas pensijas
dirbusiems pensininkams susigrąžinti
ir jų paveldėtojams.
Tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas perspėjo, kad
Seimui
bandant be saiko didinti biudžeto išlaidas, infliacija
gali tapti
nebevaldoma.
Prieš Seime tvirtinant 2008 metų
biudžetą prezidentas Valdas
Adamkus ragino Seimą dar kartą
kritiškai įvertinti numatytas išlaidas,
tačiau parlamentarai į
šiuos raginimus nereagavo.
Bankų krizė tik artėja
Lietuvos banko valdybos pirmininkas
Reinoldijus Šarkinas sako, kad bankų, kurie dėl atidėjimų
blogoms paskoloms pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 628 mln.
litų nuostolių, krizė dar tik artėja.
„Pagal visas krizės teorijas bankuose krizė ateina šiek tiek
vėliau negu visame ūkyje. Dabar, matyt, ji artėja ir prie bankų“, -
trečiadienį susitikime su Seimo opozicija tvirtino centrinio banko
vadovas.
Tačiau jis patikino, kad kol kas šalies komerciniams bankams
padėti nereikėjo.
R.Šarkinas informavo, kad su visų bankų akcininkais sutarta dėl
veiksmų, kurių bus imamasi situacijai pasunkėjus: „Su visai bankais
sutarta, kad priartėjus prie ribos, bankai didins įstatinius
kapitalus“.
Pasak jo, šalies bankai gali „absorbuoti“ dar 2,9 mlrd. litų, kad
vykdytų kapitalo pakankamumo rodiklius.
Pasak R.Šarkino, per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo
pačiu laikotarpiu pernai, bankai suteikė 6,6 proc. mažiau paskolų:
daugėjo paskolų valdžios institucijoms, savivaldybių įmonėms, o mažėjo
finansų institucijoms, privačioms įmonėms verslui, būstui.
Lietuvos banko duomenimis, bendri bankų atidėjimai blogoms
paskoloms liepos 1 dieną 2,034 mlrd. litų.
Blogoms vartojimo paskoloms dengti atidėjimai siekia daugiausia -
5,47 proc. visų atidėjimų, o būsto paskoloms - tik 1,1 proc.
„Geresnė situacija su indėliais - jų 0,2 proc. padaugėjo per
antrąjį šių metų ketvirtį“, - kalbėjo R.Šarkinas. Anot jo, vienas
trečdalis indėlių yra eurais.