Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbas tarp 15-24 m. amžiaus jaunuolių sudarė 18,3 proc. ir buvo daug didesnis nei bendras nedarbas 8,2 procento. Europos Sąjungoje be darbo šiuo laikotarpiu užregistruota 5 mln. jaunų žmonių. Euro zonoje jaunimo nedarbo rodiklis siekė 18,4 proc., kai tuo tarpu bendras nedarbo rodiklis siekė 8,8 procento. Euro zonoje be darbo užregistruota 3,1 mln. jaunų žmonių.
Pastebėta, kad jaunimo nedarbas auga sparčiau nei bendras nedarbas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jaunimo nedarbas ES padidėjo 3,7 proc., tuo tarpu bendras nedarbas išaugo 1,5 proc. Jaunimo nedarbas išaugo visose ES narėse, išskyrus Bulgariją, kur jis šiuo lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 13,9 iki 13,5 procento. Daugiausia jaunimo nedarbas išaugo Latvijoje (nuo 11,0 iki 28,2 proc.), Estijoje (nuo 7,6 iki 24,1 proc.) ir Lietuvoje (nuo 9,5 iki 23,6 proc.). Mažiausiai jaunimo nedarbas išaugo Vokietijoje (nuo 10,2 iki 10,5 proc.) ir Lenkijoje (nuo 17,8 iki 18,2 proc.).
Visose ES narėse pirmąjį 2009 m. ketvirtį jaunimo nedarbo rodiklis yra didesnis už bendrą nedarbo rodiklį. Jaunimo nedarbo koeficientas svyruoja nuo 6,0 proc. Nyderlanduose iki 16,5 proc. Ispanijoje, tuo tarpu bendras nedarbas svyruoja nuo 2,9 proc. Nyderlanduose iki 33,6 16,5 proc. Ispanijoje. Didžiausias skirtumas užfiksuotas Italijoje (jaunimo nedarbas sudarė 24,9 proc., bendras nedarbas - 7,4 proc.), Ispanijoje (atitinkamai 33,6 ir 16,5 proc.) ir Švedijoje (24,2 proc. ir 7,7 proc.), o mažiausias skirtumas užfiksuotas Vokietijoje (10,5 ir 7,4 proc.), Nyderlanduose (6,0 ir 2,9 proc.) ir Danijoje (8,9 ir 4,7 proc.).