Praėjusiais metais per atitinkamą laikotarpį šalies bankai buvo uždirbę 649 mln. litų pelno. Pažymėtina, kad didžiąją dalį nuostolio bankai fiksavo birželio mėnesį, per kurį nuostolis siekė net 552,2 mln. litų.
Pelningai dirbti 2009 metų pirmąjį pusmetį pavyko tik 3 bankams ir 2 užsienio bankų skyriams, o 6 bankai ir 6 užsienio bankų skyriai dirbo nuostolingai. Šiais metais daugiau negu praėjusių metų pirmąjį pusmetį uždirbo tik vienas bankas ir 2 užsienio bankų skyriai.
Pagrindinis veiksnys, lėmęs bankinės sistemos nuostolių žymų išaugimą, yra dėl blogėjančios bankų paskolų portfelio kokybės padidėjusios paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Be to, šiais metais pradėjo mažėti grynosios palūkanų pajamos ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. Ir nors bankai, reaguodami į besikeičiančią rinkos situaciją, pradėjo mažinti operacines išlaidas, toks išlaidų mažinimas nekompensuoja sumažėjusių pajamų.
Paskolų vertės sumažėjimo išlaidos per pirmąjį pusmetį siekė beveik 1,2 mlrd. litų. Praėjusiais metais per atitinkamą laikotarpį išlaidos dėl paskolų vertės sumažėjimo siekė tik 40,5 mln. litų. Atidėjiniai nebalansiniams straipsniams 2009 metų pirmąjį pusmetį buvo 53,2 mln. Lt didesni, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
2009 metų pirmąjį pusmetį bankai uždirbo 744,2 mln. litų grynųjų palūkanų pajamų, kurios, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 211,9 mln. litų, arba 22,2 proc. Tokį mažėjimą nulėmė pradėjęs mažėti bankų paskolų portfelis ir nemažai sumažėjusi realioji palūkanų marža.
Nors pastaruoju metu bankai didina įvairius paslaugų įkainius, dėl bendro ekonomikos aktyvumo mažėjimo ir dėl to mažėjančios įvairių bankinių paslaugų paklausos grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų bankai gavo 14,8 mln. litų, arba 4,4 proc., mažiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Iš viso 2009 metų pirmąjį pusmetį bankai gavo 319,5 mln. litų paslaugų ir komisinių pajamų.
Be to, bankai šiais metais gavo gerokai mažesnes pajamas iš antrinių įmonių. Tokios pajamos, kurių didžiąją dalį sudaro iš antrinių įmonių gauti dividendai, šiais metais siekė vos 23,8 mln. litų. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį tokios pajamos sudarė 109,1 mln. litų. Rezultatą taip pat neigiamai veikė 43,7 mln. litų pablogėjęs valiutų kursų pasikeitimo rezultatas.
Bankų rezultatą pirmąjį pusmetį šiek tiek gerino 84,3 mln. litų gautos didesnės pajamos iš prekybinių finansinių instrumentų. Taip pat 48,1 mln. litų padidėjo pajamos iš kitų finansinių instrumentų.
Siekdami kompensuoti mažėjančias veiklos pajamas, beveik visi bankai šiais metais pradėjo mažinti operacines išlaidas. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, bankų operacinės išlaidos sumažėjo 76,2 mln. litų, arba 12,6 proc. Pažymėtina, kad žymesnis darbuotojų skaičiaus mažėjimas pastebimas tik keliuose bankuose, o daugumoje bankų darbuotojų skaičius mažėjo labai nežymiai arba netgi išaugo. Tikėtina, kad toliau mažėjant ekonomikos aktyvumui, o kartu ir bankų uždirbamoms pajamoms, ir kiti bankai veiklos efektyvumą didins mažindami darbuotojų skaičių.
Dėl nuostolingos veiklos šiais metais bankinės sistemos turto grąžos ir nuosavybės grąžos rodikliai, 2009 metų liepos 1 dienos duomenimis, buvo neigiami: turto grąžos rodiklis siekė -1,43 proc., nuosavybės grąžos rodiklis buvo -13,7 procento.
Po pastaruosius keletą metų trukusio nuolatinio bankų pritraukiamų išteklių kainos augimo praėjusį ketvirtį palūkanų išlaidos, tenkančios palūkanas kainuojantiems įsipareigojimams, mažėjo 0,27 proc. punkto. Tokį mažėjimą iš dalies galėjo lemti mažėjanti indėlių dalis litais, už kuriuos mokamos aukštos palūkanos, ir indėlių eurais didėjimas, už kuriuos mokamos palyginti daug žemesnės palūkanos. O palūkanų pajamos, tenkančios palūkanas duodantiems aktyvams, mažėjo šiek tiek sparčiau (0,34 proc. punkto) negu išteklių kaina, ir tai lėmė tolesnį realiosios palūkanų maržos mažėjimą. Realioji palūkanų marža, 2009 metų liepos 1 dienos duomenimis, pasiekė naują žemiausią lygį per visą istoriją - ji buvo 1,48 procento.