„Kaip turi atrodyti „Luna“ rašomasis stalas, nusprendėme čia, šioje patalpoje, kurioje mes dabar kalbamės.
Atsimenu, tada labai ginčijomės, kol pagaliau prisiminėme – juk „Pininfarina“ kuria automobilius.
Tada viskas ėjosi lengviau – stalas turėtų būti siauras, o štai čia šiek tiek išplatėti. Na, kad primintų mašiną. (P.Pininfarina piešia eskizą.)
Turi būti va taip, taip ir taip“, – atrodo, P.Pininfarina pamiršo, kad duoda interviu. Jis kuria, piešia, braižo, balsu mąsto apie projektus.
Bendrovės, kurios metų apyvarta – daugiau kaip pusė milijardo eurų ir kurioje dirba pustrečio tūkstančio darbuotojų, vadovas taip įsijautė į kūrybos procesą, jog, atrodo, mūsų nė nepastebi.
- Kas jaučiatės esąs – stambios bendrovės vadovas ar dizaineris, kuriam rūpi pieštukas ir projektai? – pagaliau pradedame interviu.
- Jaučiuosi kaip žmogus, kuris vieną dieną paėmė į rankas pieštuką ir jau 20 metų kuria dizaino projektus.
Kurti pradėjau sulaukęs 26 metų. Žinojau, kad noriu dirbti „Pininfarina“ bendrovėje, tik tada dar gerai nesuvokiau, koks bus mano vaidmuo.
Įsteigiau bendrovę „Pininfarina Extra“ ir paaiškinau pasauliui, kad kiekvienas daiktas – tai forma.
Aš esu kūrėjas. Bet likimas lėmė, kad teko tapti ir bendrovės prezidentu.
- Kokia svarbiausia jūsų dizaino vizija?
- Vieno pasaulio formas perkelti į kitą pasaulį.
Paaiškinsiu: yra automobilių dizaino estetika. Ir yra baldų dizaino estetika.
Aš nutariau, kad reikia lenktyninių automobilių formas suteikti baldams. Ir ne tiktai baldams: kavos aparatui, biuro kėdei, rašomajam stalui.
Yra toks itališkas žodis „sdramatizzare“ (liet. sumažinti įtampą, sušvelninti). Kurdamas „Uffix“ bendrovės rašomąjį stalą „Luna“, galvojau apie tai, jog reikia kaip nors sušvelninti įtampą biure.
- To reikia?
- Reikia, nes iki šiol įmonės vadovo biure tvyrojo šaltis ir griežtos geometrinės formos. Pernelyg daug disciplinos ir pernelyg mažai dvasingumo.
Aš įsivaizdavau, jog vieta prie „Luna“ rašomojo stalo – tai vieta prie vairo. Įsivaizdavau, kad įmonės vadovas, sėdėdamas prie rašomojo stalo, vairuoja savo įmonę tarsi „Formulės 1“ lenktynininkas, kuris vairuoja „Ferrari“.
O kodėl gi ne? Tiems vadovams, kurie prie bendrovės vairo prisėdo, tarkime, nuo 2000-ųjų iki 2009-ųjų, tikrai galėjo atrodyti, kad lėkė lenktynių trasa.
- Ar nemanote, kad šiais laikais pavojinga kur nors lėkti stačia galva?
- Važinėti sportiniu automobiliu reikia greitai, bet atsargiai. „Formulės 1“ lenktynininkai žino, ką tai reiškia. Turbūt teko stebėti lenktynių transliaciją iš bolido kabinos? Vairuotojo rankos vairą laiko labai tiksliai ir atsargiai.
Panašiai, manau, reikia vairuoti ir bendrovę: vadovui privalu būti drąsiam, greitam, bet būtinai – atsargiam ir dėmesingam.
Mano idėja – pasiūlyti įmonių vadovams rašomąjį stalą iš automobilių estetikos pasaulio. Vadovą įsivaizduoju jauną, dinamišką. Ne tokį, kuris sėdėtų prie juodo ar rudo stačiakampio rašomojo stalo.
- Vadovo rašomasis stalas – raudonos „Ferrari“ spalvos. Švelniai tariant, neįprastas vaizdas.
- Šokiruojantis! Bet tokia ir buvo mūsų idėja: leisti įsiveržti automobilių sportui į vadovo kabinetą. Tai buvo emocijų protrūkis – be jokių specialių kompiuterinių programų, tik pasitelkus vaizduotę, popieriaus lapą ir pieštuką.
- Ar žinote, kad žmonės jus vadina dizaino genijumi?
- Taigi, taigi, kas nors gal ims ir pagalvos, kad aš esu genijus. Bet genijai – dizainerių grupė, kuri dirba kartu su manimi. Be jų būčiau niekas. Kita vertus, jei nebūtų manęs, jie taip pat nebūtų tokie šaunuoliai, kokie yra.
Štai, pavyzdžiui, „Guerlain“ kvepalų vyrams flakono istorija. Pateikėme net 12 projektų.
Prancūzų mados namai atrinko penkis, paskui tris, galiausiai paaiškėjo, kad iš tų trijų nebuvo nė vieno, kuris atitiktų kvepalų esmę. Galiausiai pasirinkau vieną, kuris man atrodė labiausiai tinkamas, ir jį pataisiau. Štai taip (piešia).
Vėliau pradėta kalbėti, kad šis flakonas vaizduoja vyro torsą.
Tokio vyro, kuriuo kiekvienas mūsų svajoja būti.
- O kaip buvo dėl šios biuro kėdės? Girdėjau, investavote 1,5 milijono eurų į vienos kėdės projektą. Bet juk čia tik baldas, ne lenktynių bolidas?
- Kurdami „Xten“ atlikome daugybę ergonominių testų, inžinerinių bandymų, galiausiai suskaičiavome – investicija pusantro milijono. Bet tai ne šiaip sau kėdė, kainuojanti 50 eurų (172 litus). Jos gamyklos kaina siekia 1900 eurų (6555 litus).
Tokio projekto užsakovas turi turėti garantiją, kad kėdė bus parduodama mažiausiai dešimtį metų.
Žvilgtelėkite ne į jos priekį, o į atlošą – tai naujoviška kėdė.
Panaudojome automobilių medžiagas – atlošas sukurtas iš aliuminio. Žiūrint iš viršaus, atlošo forma primena „Formulės 1“ mašiną. Manau, mums pavyko suderinti kokybę, funkcionalumą ir eleganciją.
- Kas svarbiausia „Pininfarina“ stiliui – projekto funkcionalumas, grožis ar elegancija?
- Grožis gali būti trumpalaikis. Bet yra klasikinis, amžinas grožis. Kaip, pavyzdžiui, Atėnų akropolyje išlikusi Partenono šventykla.
O funkcionalumas turi būti suasmenintas. Tai, kad įmonės direktorius, atsisėdęs prie savo rašomojo stalo, pasijus tarsi prie „Ferrari“ vairo, baldui suteikia individualumo.
Manau, kad labai svarbu ir elegancija. Kas yra elegancija? Tai gebėjimas neperžengti tam tikrų ribų, nepulti į kraštutinumus. Elegancija – tai arogancijos priešingybė.
- „Pininfarina“ stilius – tai ir drąsa. Ją liudija raudona spalva. Ar klystu?
- Iš dalies taip. Pirmoji „Pininfarina“ sukurta mašina – „Alfa Romeo Spider“ buvo raudona. Paskui – raudonos „Ferrari“. Tačiau nenorėčiau, kad „Pininfarina“ būtų siejama vien tik su raudona spalva. Buvo daug ir žalios spalvos: „Pininfarina“ dviratis, jachta „Primatist“. Ir žydra: Turino olimpiadai sukurtas olimpinis deglas.
Spalvos dizaineriui – tai lyg natos kompozitoriui. Man labai patinka, sakykime, do, bet jei pradėsiu groti vien tik do, do, do – tai jau nebus melodija.
„Pininfarina“ sukūrė daug „Ferrari“ modelių, dauguma jų – raudonos. Bet dabar, matyt, atėjo laikas pereiti prie šiek tiek kitokios koncepcijos.
- Kokios?
- Kai kalbame apie didžiulį greitį, raudonos spalvos dinamiką, šokiruojančius pojūčius, stulbinančius rezultatus, manau, reikia pradėti šiek tiek keisti požiūrį. Jau norisi kuklumo ir saiko.
Dabar dirbu prie kai kurių 2010 metų projektų. Kalbama apie ilgalaikę ekonominę depresiją, bet jeigu mes nugrimsime į šaltą, beveidį minimalizmą, atsižadėsime savo prigimties. Reikia išlaviruoti tarp elegancijos ir santūrumo. Ir dar – būtinos sąsajos su istorija, kurios šiek tiek jaudintų. Visada reikia emocijų.
- Ir jokių užuominų apie prabangą?
- Aš neseniai kalbėjau su „Benetti“ laivų statybos vadovu, jis gamina jachtas, laivus, kurie kainuoja 30 milijonų eurų ir daugiau. Per tris mėnesius jis nepardavė nė vieno laivo. Tai suprantama, nes jo klientai milijardieriai per kelis mėnesius pastebėjo, kaip jų turėtas milijardas susitraukė perpus.
Bet dabar, kai dugnas tarsi jau pasiektas, tie žmonės pradeda galvoti kitaip: praradau kapitalo, tai negerai, bet juk gyvenu aš tik vieną kartą! Tokį požiūrį patvirtina ir „Benetti“ laivų pardavimas – per šešias birželio dienas buvo nupirkti keturi laivai, kurių vieno kaina – 30-40 milijonų dolerių.
Prabangos sektorius – gana svarbus, jis sukuria nemažai darbo vietų.
- Bet juk „Pininfarina“ kuria ne tik „Ferrari“ mašinas, lėktuvus, laivus milijonieriams?
- Ne. Mes sukūrėme „Unilever“ dantų šepetėlio projektą. Šis daiktas kainuoja 3 eurus 99 centus (13 litų), jį prekybos centre gali įsigyti visi norintys.
Arba štai šis butelis (paima į rankas mineralinio vandens „Lauretana“ butelį). Paaiškėjo, kad sukurti butelį – neįtikėtinai sudėtingas procesas.
Tai turėjo būti ne degtinės, ne džino, ne grapos, o tik vandens butelis. Jis neturėjo būti per aukštas ar per platus. Kurdami butelį gerokai privargome. Manėme, išprotėsime.
- Butelis, dantų šepetėlis – tai maži daiktai. Bet suprojektavote netgi stadioną Turino „Juventus“ klubui?
- „Juventus“ – mano širdies komanda. Jeigu man kas nors būtų pasakęs, kad aš pradėsiu piešti stadioną, būčiau nepatikėjęs.
Dabar Turino stadiono projektas baigtas.
Šį projektą kūriau sunkiausiu savo gyvenime momentu (Turino gatvėje pensininkas parbloškė skuteriu važiuojantį Paolo Pininfarinos brolį Andrea.
Jis tuo metu buvo „Pininfarina“ bendrovės prezidentas. Po brolio mirties vadovauti bendrovei ėmėsi Paolo. – P. J.). „Juventus“ tam tikra prasme mane išgelbėjo. Klubo generalinis direktorius Jeanas Claude'as Blancas man pasiūlė projektuoti stadioną. Šis projektas padėjo išgyventi tragediją, padėjo žvelgti ir eiti į priekį.
* * *
Bendrovė gyvuoja jau 79 metus
* Vieną garsiausių pasaulyje dizaino bendrovių „Pininfarina“ 1930 metais įkūrė Turino kėbulų meistras Battista Farina. Šį darbštų ir reiklų italą žmonės praminė „Pinin“. Pjemonto dialektu tai reikštų – mažylis.
* Pakeisti pavardę ir tapti Pininfarina specialiu Italijos prezidento dekretu Battista Farinai buvo leista, kai garsiajam automobilių meistrui sukako 68 metai.
* Automobilių „Ferrari 365“, „Daytona“, „Testarossa“, „Rolls Royce Hy perion“, „Maserati Gran Turismo“ dizainą sukūrė B.Farinos sūnus Sergio Pininfarina. Jam buvo suteiktas senatoriaus iki gyvos galvos titulas.
* Šiuo metu penkiose pasaulio valstybėse – Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Kinijoje ir Maroke – filialus turinčiai bendrovei vadovauja trečiosios Pininfarinų kartos palikuonis penkiasdešimtmetis P.Pininfarina.
* Bendrovėje dirba pustrečio tūkstančio darbuotojų.
* „Pininfarina“ vardas siejamas su automobiliais „Ferrari“, „Alfa Romeo“, „Peugeot“, „Volvo“, „Maserati“, „Jaguar“. Šiuo metu Turine gaminami penkių automobilių modeliai: „Alfa Romeo Brera“, „Ford Focus Coupe Cabriolet“, „Mitsubischi Colt“, „Volvo C70“.
* P.Pininfarina, vos baigęs Turino politechnikos institutą, įkūrė naują bendrovės padalinį „Extra“, jis kuria pramoninio dizaino projektus įvairiausioms kasdienio gyvenimo sritims – sportui, maisto, kosmetikos, baldų pramonei.
* „Pininfarina“ biuro baldai, sukurti „Uffix“ bendrovės užsakymu, pelnė svarbiausias tarptautines dizaino premijas, rašomasis stalas „Luna“, biuro kėdė „Xten“ sulaukė didžiulio pripažinimo verslo pasaulyje.
* * *
Dizaino kūrėją pakvies į Lietuvą
Išskirtiniais baldais prekiaujančios bendrovės „Vadasiga“ direktorius Vaclovas Daukintis pirmasis Lietuvoje susižavėjo „Pininfarina“ bendrovės baldais.
„Kai prieš penketą metų lankiausi vienoje didžiausių baldų parodų Milane, iškart pastebėjau išskirtinę biuro kėdę su neįprasta raudonos spalvos plokšte. Pamačiau grafišką autoriaus parašą „Pininfarina“, jis man priminė kitą prekės ženklo – „Ferrari“ automobilių pateikimą“, – pažintį su italų dizainerio baldais prisiminė V.Daukintis.
Tuomet jis užsakė tik dvi kėdes – vieną sau ir vieną prekybos ekspozicijai.
Šiandien ant „Pininfarina“ kėdžių sėdi ne tik daugelio Lietuvos bendrovių vadovai, architektai, bet ir studentai. „Mūsų salono ekspozicijoje Vilniuje yra ne tik „Pininfarina“ biuro kėdė, be ir „Formulės 1“ lenktynes primenantis rašomasis stalas“, – džiaugiasi verslininkas.
Šiemet Milane V.Daukintis jau asmeniškai bendravo su P.Pininfarina. Dizaineris lietuviui pademonstravo naują „Uffix“ biuro baldų kolekciją išskirtiniams klientams. Šie baldai paauksuoti, jų pagaminta labai nedaug.
V.Daukintis tikisi pasikviesti P.Pininfariną į Lietuvą. Garsus kūrėjas ne tik pristatytų savo naujausius projektus, bet ir perskaitytų specialią paskaitą apie dizaino formų reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. „Taip, į Lietuvą mielai atvykčiau“, – pripažino P.Pininfarina pokalbyje su „Lietuvos rytu“.