89 procentai lietuvių dažniausiai kliaujasi bičiulių rekomendacijomis, o ne tiesiogine reklama.
Užsienyje vartotojai taip pat labiausiai pasitiki iš lūpų į lūpas perduodama reklama – šis rodiklis siekia 90 proc.
Tiesa, jie labiau nei lietuviai tiki tradiciniais reklamos kanalais.
Tai parodė naujausia tyrimų kompanijos „Nielsen“ apklausa. Jos metu savo nuomonę pareiškė 52 pasaulio šalių interneto vartotojai.
Tikslas – parduoti prekę
Kad kitur tradicine reklama pasitikima labiau nei Lietuvoje, nestebina Lietuvos reklamos specialistų.
„Tai atspindi nepatiklų tautos būdą, tačiau drauge tai rodo brandų požiūrį. Kliautis pažįstamų rekomendacijomis – natūralu, juk santykiai su jais yra grįsti pasitikėjimu“, – kalbėjo reklamos agentūros „DDB Vilnius“ vadovas Mikas Feigelovičius.
Jam pritarė ir agentūros „Not Perfect/Y & R“ direktorius Paulius Senūta: „Žmonės skeptiškai vertina reklamą kaip informacijos šaltinį. Juk jei apgauna tris kartus, ketvirtą – nebepatikėsi“.
Reklamos agentūrų vadovai įsitikinę, kad tiems, kurie reklamuojasi, derėtų sau kelti aukštesnius atsakomybės reikalavimus.
„Juk negalima kurti to, kas ant seilės užeina“, – aiškino M.Feigelovičius.
Derėtų keisti požiūrį
Pagal tyrimo rezultatus, antroji patikimiausia reklamos forma tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra internete išsakomos vartotojų nuomonės.
Tačiau, pasak P.Senūtos, į forumų, komentarų erdvę braunasi ir reklamdaviai.
Ilgainiui šis procesas turėtų sustiprėti.
Tačiau tie, kurie susikompromitavo įprastinėse reklamos erdvėse, ilgainiui gali žlugti ir įvairiuose forumuose.
Daugiau nei pusė apklaustųjų Lietuvoje pasitiki žiniasklaidos redakcijų pateikiama medžiaga.
„Vienintelis didesnis skirtumas – Lietuvoje prenumeruojami elektroniniai laiškai kažkodėl yra 5-oje vietoje pagal pasitikėjimą, o pasaulyje tik 11-oje“, – lygino tyrimą atlikusios bendrovės „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius.
Mažiausiai šalyje pasitikima mobiliųjų telefonų tekstiniais reklaminiais pranešimais, interneto antraščių reklaminiais skelbimais.
„Tyrimas rodo, kad interneto reklama vis dar negali konkuruoti su tradiciniais žiniasklaidos kanalais – spauda, televizija, radiju.
Norint, kad internetas taptų efektyvesniu kanalu reklamuotojams ir sulauktų didesnio vartotojų pasitikėjimo, reikėtų tobulinti skaitmeninės reklamos pateikimo formas“, – mano A.Urbonavičius.
Abejoja pagrindine funkcija
Per tyrimą paaiškėjo, kad mūsų šalies vartotojai tikisi socialiai atsakingos reklamos ir supranta jos teikiamą naudą visuomenei.
Net 87 proc. apklaustų lietuvių sutiko, kad reklama labai svarbi finansuojant sporto varžybas, meno parodas ir kultūros renginius.
73 proc. pripažino, kad reklama sukuria naujų darbo vietų. 63 proc. mano, kad reklama skatina ekonomikos augimą.
Tačiau tiktai vos per pusę apklaustųjų mano, kad reklama suteikia informacijos ir padeda pasirinkti, nors būtent tai ir yra esminė reklamos funkcija. Užsienyje su tuo sutinka daugiau žmonių – apie 70 proc.
Pasauliniame vartotojų pasitikėjimo tyrime dalyvavo 26 tūkstančiai interneto vartotojų iš 52 Europos, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, Šiaurės Amerikos ir Artimųjų Rytų valstybių.