Staigus krytis: BVP smuko 22,4 procento (analitikų komentarai)

Tomas Vaiseta
Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 22,4 proc. - toks krytis pranoko bet kokias pesimistines prognozes. BVP šiuo laikotarpiu sudarė 22,533 mlrd. litų to meto kainomis, pranešė Statistikos departamentas.
Per pirmąjį 2009 m. pusmetį sukurta 43,416 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto.
Daugiau nuotraukų (1)
Palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, BVP nukrito 1,1 proc.
Antrojo ketvirčio pridėtinės vertės kritimą lėmė sumenkusi gamyba ir smukęs vartojimas. Teigiamas pokytis stebimas tik ne rinkos paslaugų sektoriuje, kuris bendrai pridėtinės vertės apimčiai didelės įtakos neturi.
Per pirmąjį 2009 m. pusmetį sukurta 43,416 mlrd. litų BVP, tai 18,1 proc. mažiau nei prieš metus. Pirmąjį pusmetį didžiausias pridėtinės vertės kritimas stebimas statybos, pramonės ir gamybinių paslaugų įmonėse.
Kritimas - katastrofiškas
„Iš tikrųjų BVP kritimas yra katastrofiškas, bet vargu ar jis buvo labai netikėtas“, - lrytas.lt sakė SEB banko analitikas Gitanas Nausėda. Anot jo, panašų krytį galima buvo numatyti stebint kitus ekonomikos rodiklius.
„Antrąjį pusmetį tokio BVP kryčio veikiausiai nebebus, bet ne dėl ekonomikos gerėjimo, o dėl pasikeisiančios palyginamosios statistikos bazės. Mat jau praėjusių metų antrąjį pusmetį prasidėjo nuosmukis, todėl palyginti su šių metų antruoju pusmečiu, skaičiai nebebus tokie blogi. Tačiau tai nereiškia, kad antrąjį pusmetį fiksuosime augimą ar tik 5 proc. nuosmukį“, - aiškino G.Nausėda.
"Jei ne „iki raudonumo" kieta fiskalinė politika, pagrįsta mokesčių naštos didinimu ir viešųjų išlaidų ribojimu, pirmąjį šių metų pusmetį ūkio nuosmukis galėjo būti 3-5 proc. punktais mažesnis. Tiesa, realios alternatyvos vykdyti „laisvą" finansų politiką Lietuva ir neturėjo, kadangi dvigubai ar net trigubai didesnio fiskalinio deficito nebūtų toleravę jokie privatūs kreditoriai, jau nekalbant apie Tarptautinį valiutos fondą. Makroekonominė mūsų šalies drama yra ne ribojančioji valdžios finansų politika, o ekonomikos skatinimo politikos nebuvimas. Taip, popieriuje tokia egzistuoja, tačiau dėl savo gremėzdiškumo ir neatitikimo verslo interesams nei dabar, nei artimiausiais ketvirčiais ji neturės apčiuopiamos įtakos BVP", - tvirtina SEB atstovas.
SEB bankas prognozuoja, kad per visus šiuos metus Lietuvos BVP kris 15,5 proc. Anot analitiko, ir po antradienį paskelbtų skaičių ši prognozė atrodo labai tikėtina.
Tačiau finansų analitikas Stasys Jakeliūnas su tokia prognoze nesutinka ir tvirtina, kad visų metų BVP nuosmukis gali būti net didesnis nei šio ketvirčio. „Net neabejoju, kad per visus metus bus daugiau nei 20 proc. krytis. Vargu ar galima tikėtis, kad ateinantį trečiąjį ketvirtį bus koks nors augimas, palyginti su antruoju ketvirčiu. Kritimo dugnas gal jau ir pasiektas, bet kai mes lyginame su dar didėjusiu praėjusių metų BVP, vis gauname santykinį kritimą“, - aiškina analitikas. 
Pasak jo, pernai trečiąjį ketvirtį BVP augo dar 2,9 proc., ketvirtą ketvirtį jau krito 2,2 proc. „Tad antras pusmetis, grubiai paėmus, galbūt ir nebeaugo. Lyginamoji bazė iš tikrųjų nebebus tokia ryški, tačiau šių metų trečiąjį ketvirtį dar lyginsime su pernai metų augimu. O tendencijų, kad iš kažko atsigautume, aš nematau“, - teigia jis.
Jo teigimu, skelbti prastas prognozes skatina ir bankų paskolų portfelio rodiklis, kuris mažėja šešis mėnesius iš eilės. „Akivaizdus ryšys, kad kai augo paskolų portfelis, viskas augo. Kai paskolų portfelis pradėjo trauktis, viskas traukėsi. O dabar niekas nesitiki, kad antrąjį pusmetį paskolų portfelis pradės augti. Kalbama, kad paskolų portfelis per metus gali susitraukti apie 15 proc. Per pirmąjį pusmetį susitraukimas tebuvo  3-4 proc. Kitaip sakant, prognozuojamas santykinai dar didesnis susitraukimas. Paskolų portfelis finansuoja tokius dalykus, kaip mažmeninė prekyba ir statybos. O jeigu šie sektoriai nebus finansuojami, tikėtis, kad kažkoks atsigavimas įvyks, praktiškai yra nerealu. Todėl per metus BVP gali smukti nuo 20 iki 25 proc. Ta prognozė, mano nuomone, išlieka reali“, - tvirtina S.Jakeliūnas. 
Apyvarta sumažėjo 28,8 procento
Mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei  remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2009 m. per šešis mėnesius sudarė 13,147 mlrd. litų ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 28,8 proc.
Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2009 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 20,2 proc.
Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta 2009 m. sausio-birželio mėn., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 16,3 proc. Labiausiai sumažėjo įmonių, kuriose dirba 1-9 darbuotojai, apyvarta - 24,8 proc., įmonių, kuriose dirba 10-49 darbuotojai, - 23,9 proc., o įmonių, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, - 15,7 proc.
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2009 m. birželio mėn., palyginti su 2009 m. gegužės mėn., eliminavus sezono įtaką, sumažėjo 0,6 proc., o palyginti su 2008 m. birželio mėn., eliminavus darbo dienų skaičiaus įtaką, - 19,9 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.